Pacientų, sergančių atvira plaučių tuberkulioze, pasitenkinimo stacionarinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis įvertinimas
Šilkauskienė, Aušra |
Levinienė, Giedra |
Vladičkienė, Jurgita | |
Darbo tikslas: įvertinti pacientų, sergančių atvira plaučių tuberkulioze, pasitenkinimą stacionarinėmis sveikatos prieţiūros paslaugomis. Uţdaviniai: 1.Įvertinti tiriamųjų pasitenkinimą ligoninės fizine aplinka. 2.Įvertinti tiriamųjų pasitenkinimą gydytojų ir slaugytojų bendravimu. 3.Nustatyti socialinius – demografinius veiksnius, lemiančius tiriamųjų pasitenkinimą stacionarinėmis sveikatos prieţiūros paslaugomis. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas: Romainių tuberkuliozės ligoninės pacientai, sergantys atvira plaučių tuberkulioze. Tyrimo metodai: anoniminė anketinė pacientų apklausa, sudaryta pačios autorės, išanalizavus naujausią Lietuvos ir uţsienio mokslinę literatūrą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel“ programą ir „SPSS for Windows 13.0“ statistinį paketą. Kiekybiniams rodikliams aprašyti buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Kokybiniai rodikliai aprašyti pateikiant jų procentinį pasiskirstymą. Siekiant palyginti kiekybinius rodiklius tarp dviejų grupių buvo taikomas Stiudento t kriterijus, kelių grupių – ANOVA dispersinė analizė. Lyginant dviejų kokybinių rodiklių tarpusavio sąsają taikytas chi kvadrato kriterijus. Pasirinktas statistinio pasikliautinumo lygmuo 95 proc. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 160 pacientų (atsako daţnis 88,9 proc.). Apklaustųjų amţiaus vidurkis - 46,9 m. 76,4 proc. respondentų turėjo gerą nuomonę apie ligoninės fizinę aplinką, o vidutiniškai ją įvertino 23,6 proc. tiriamųjų. Du trečdaliai tiriamųjų nurodė, kad neigiamą emocinį ligos poveikį padėjo įveikti gydytojai ir slaugytojai. Dauguma tiriamųjų gerai arba labai gerai įvertino gydytojų ir slaugytojų bendravimą. Didţioji dauguma tiriamųjų (86,9 proc.) buvo patenkinti ligoninėje suteiktomis sveikatos prieţiūros paslaugomis, o likusieji atsakė, kad buvo patenkinti iš dalies. 98,1 proc. pacientų rinktųsi šią ligoninę, jei vėl tektų gydytis. Įvairaus amţiaus tiriamųjų nuomonės reikšmingai išsiskyrė tik vertinant palatos aplinką. Moterys buvo reiklesnės ligoninės maistui ir blogiau vertino ramybės ir tylos laikymąsi skyriuje bei gydytojų suteiktą informaciją apie ligą. Gydytojų dėmesingumu labiau patenkinti buvo miesto gyventojai. Daugiausiai didţiausias pajamas turinčių pacientų lyginant su maţiau ir maţiausiai pasiturinčiais įvertino slaugytojų dėmesingumą. Išvados. Dauguma pacientų ligoninės fizinę aplinką ir gydytojų bei slaugytojų bendravimą įvertino gerai arba labai gerai. Dauguma tiriamųjų buvo patenkinti ligoninėje suteiktomis sveikatos prieţiūros paslaugomis. Pasitenkinimas suteiktomis stacionarinėmis sveikatos prieţiūros paslaugomis buvo gana silpnai susijęs su socialiniais - demografiniais veiksniais.
Aim of the study: to evaluate the satisfaction with in-patient health care among smear-positive lung tuberculosis patients. Objectives: 1) To evaluate the satisfaction related with physical environment at health care setting. 2) To evaluate the satisfaction with communication of physicians and nurses. 3) To establish sociodemographic factors associated with satisfaction with in-patient health care services. Material and methods: Study object: patients with smear-positive lung tuberculosis at Romainiai tuberculosis hospital. Research methods: survey using anonymous questionnaire originally designed by study author after analysis of international literature on the topic. Statistical data analysis was performed using „MS Excel“ and „SPSS for Windows 13.0“ statistical software. Quantitative variables were described by arithmetic mean and standard deviation, qualitative variables – by percent distribution. Comparison of quantitative data between two groups was conducted using Student‟s t-test, among more than two groups – using analysis of variance ANOVA, and qualitative variables were tested using chi-square. Statistical significance level was set at 95%. Results. Altogether, 160 patients participated in the study (response rate 88.9% from original sample of 180). Mean age of responders was 46.9 years. Of them, 76.4% had positive opinion on physical environment at hospital, others (23.6%) had moderate opinion. Two thirds of study participants stated that the negative emotional effect of disease was mitigated by physicians and nurses. The communication of physicians and nurses was found as good or very good by majority of patients. Similar majority of patients (86.9%) were satisfied with health care services provided at the hospital while all other patients were partly satisfied. Absolute majority of responders (98.1%) claimed to choose this same hospital if needed again. Age was not a prognostic factor for satisfaction except concerning ward environment. Women were more picky for food provided at the hospital and were less satisfied with silence and rest as well as with information about the disease provided by physicians. Attentiveness of physicians was more appreciated by urban residents while attentiveness of nurses – by wealthier subjects. Conclusions. Majority of patients assessed the physical environment at the hospital and communication of physicians and nurses as good or very good. Majority of patients were satisfied with health care services provided at the hospital. Satisfaction with health care services at in-patient setting was weakly associated with sociodemographic characteristics.