Šunų hipotireozė: klinikiai požymiai, diagnostika ir gydymo ypatumai
Okulevičiūtė, Gintarė |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Hipotireozė yra viena iš dažniausių šunų endokrininių ligų, tačiau jos diagnozavimas kartais gali būti sudėtingas. Šunų gydymas nuo hipotireozės yra sąlyginai paprastas, tačiau teisingas ligos diagnozavimas neretai būna sunkus dėl įvairių klinikinių požymių, kurie kartais primena kitas ligas. Taip pat jokie morfologinio ir biocheminio kraujo tyrimų rodiklių pokyčiai nėra specifiški ligai. Diagnozė gali būti patvirtinta tik vertinant visų tyrimų rezultatų visumą, atsižvelgiant į anamnezę, klinikinius požymius bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Dažniausiai praktikoje naudojamas diagnostinis tyrimas yra T4 ir TSH hormonų koncentracijos matavimas. Nors tai ir nėra visiškai tikslus tyrimo metodas ir šiuo metu veterinarijos praktikoje galima naudoti ir tobulesnius diagnostinius metodus, šių rodiklių vertinimas pasirenkamas dėl greito ir paprasto atlikimo bei tyrimo kainos. Kadangi šie tyrimai nėra 100 proc. tikslūs, būtina gerai išmanyti visus susirgimui būdingus klinikinius požymius bei tyrimų rezultatams įtaką darančius veiksnius. Tyrimo metu buvo analizuojami hipotireoze sergančių šunų duomenys. Visi šunys buvo suskirstyti pagal amžių, lytį, veislę, klinikinius požymius bei atliktus laboratorinius tyrimus. Hipotireozė dažniausiai nustatoma vidutinio amžiaus šunims, amžiaus vidurkis siekia apie 7 metus. Ligai nėra būdinga lyties predispozicija, dažniau serga veisliniai šunys (64 proc.). Dažniausiai sergantiems šunims nustatomi dermatologiniai (85,7 proc.) bei medžiagų apykaitos (78,5 proc.) simptomai. Ligos diagnozavimui buvo taikomi T4 ir TSH koncentracijos tyrimai, šio tyrimo metu nustatytas TSH tyrimo tikslumas siekė apie 71 proc. Sergančių šunų gydymui buvo naudojamas levotiroksinas. Vidutinė pradinė vaistinės medžiagos dozė buvo 9,36 μg/kg, gydymo efektyvumas, vertinant po 2 – 4 sav. buvo apie 71 proc. Šunims, kuriems skirta pradinė dozė buvo per maža, dozė buvo didinama iki kol T4 koncentracija kraujyje pasiekė reikiamą vertę.
Hypothyroidism in dogs is one of the most common endocrine disorders, but can be challenging to diagnose. Treatment of hypothyroidism is relatively simple, but diagnostics is commonly hard because of many various clinical signs that can mimic other diseases. Also no laboratory findings are typical to the disease. Diagnosis can be made only evaluating all clinical signs, anamnesis and laboratory findings together. The most common diagnostic tests are evaluation of T4 and TSH hormones levels. Even if these tests are not completely accurate and there are many more reliable diagnostic measures in veterinary practice, T4 and TSH are chosen because of quick and simple procedure and low price of test. These tests are not 100% accurate and it is very important to know all possible clinical signs and all factors that can affect tests results. During this research data analysis of dogs with hypothyroidism was made. All dogs were divided by age, sex, breed, clinical signs and laboratory findings. Hypothyroidism was commonly diagnosed to middle age dogs, average age was about 7 years. Both genders are affected equally, but pedigree dogs are affected more (64 %) than cross breeds. The most common diagnosed symptoms were dermatological (85.7 %) and metabolic (78.5 %) disorders. T4 and TSH tests were used to diagnose hypothyroidism, during this research TSH accuracy was about 71%. Levothyroxine was used for treating hypothyroidism in dogs. The average primary dose was 9.36 μg/kg, efficiency of the treatment was 71%, measuring after 2 – 4 weeks of treatment. Primary dose was increased to those dogs with not efficient treatment until T4 level reached suggested values.