Nursing students' self-safety measures and occupational health hazards during clinical placements.
Recenzentas / Reviewer |
Slaugos programos studentai klinikinių praktikų metu susiduria su įvairiais profesinės sveikatos rizikos veiksniais, įskaitant fizinius, biologinius, cheminius ir psichologinius pavojus. Savisaugos priemonės laikomos svarbiomis šių rizikų mažinimui. Todėl šio tyrimo tikslas yra nustatyti, slaugos studentai taikomas savisaugos priemones ir jų patiriamus profesinės sveikatos rizikos veiksnius klinikinių praktikų metu. Kiekybinis skerspjūvio tyrimas buvo atliktas 2024 m. spalio mėn.– 2025 m. balandžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultete. Tyrimui naudotas aprašomasis tyrimo dizainas, o tikslinę grupę sudarė 240 antro, trečio ir ketvirto kurso slaugos studentų. Imties dydžiui nustatyti taikyta Yamane's formulė, pagal kurią atrinkti 150 respondentų. Kiekybiniams duomenims analizuoti buvo taikyta aprašomoji ir inferencinė statistinė analizė, naudojant Statistical Package for Social Sciences (SPSS) programinės įrangos 29.0 versiją. Duomenys interpretuoti pasitelkiant vidurkį, standartinį nuokrypį, regresinę analizę, koreliaciją ir koeficientai.Rezultatai atskleidė, kad žinių, nuostatų ir praktikos vidurkiai buvo atitinkamai: M±SD:4,06±0,84, M±SD:3,91±0,89 ir M±SD:4,37±0,86. Profesinės sveikatos rizikos veiksnių vertinimo vidurkis buvo M±SD:2,28±1,19. Lyginant žinių lygį tarp lietuvių ir anglų grupių, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p> 0,05). Visų teiginių p reikšmės buvo didesnės nei 0,05. Požiūrio srityje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai dėl saugumo nuo infekcinių kraujo ligų (p <0,001) ir dėl požiūrio, kad atsargumo priemonių taikymas (pvz.: pirštinių mūvėjimas imant kraują) yra laiko švaistymas (p<0,001). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių pastebėti ir praktikos srityje: dėl aštrių daiktų šalinimo dėžutės naudojimo (p=0,025), pirštinių mūvėjimo tvarkant užkrėstus daiktus (p=0,007), vengimo pakartotinai užmauti adatos dangtelį (p=0,006) bei adatos dangtelio nuėmimo prieš šalinimą (p<0,001). Kalbant apie riziką patirti profesinės sveikatos pažeidimų, reikšmingi skirtumai pastebėti dėl susižeidimų adatomis / aštriais daiktais (p=0,003), sąlyčio su kūno skysčiais / išskyromis rizikos (p=0,005) ir patirties dėl gaisro protrūkių (p=0,006). Nustatyta teigiama koreliacija tarp žinių ir nuostatų (p < 0,001) bei tarp nuostatų ir praktikos (p = 0,006). Taip pat nustatyta silpna, bet statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp žinių ir praktikos (p =0,049).Daroma išvada, kad slaugos studentai pasižymi aukštu žinių lygiu apie pasirengimą ir darbo saugos bei sveikatos klausimų valdymą. Aukščiausiai buvo įvertintos sritys, susijusios su pirmąja pagalba, reagavimu į ekstremalias situacijas ir pavojingų medžiagų tvarkymu. Tuo tarpu žemiausi įvertinimas nustatyti gaisro atveju ir cheminių medžiagų nurijimo atvejais srityje – tai rodo, kad šias sritis reikia stiprinti. Slaugos studentai laikosi teigiamo požiūrio į profesinę sveikatą ir saugą, tvirtai laikosi saugos praktikos, pavyzdžiui, naudoja pirštines ir asmenines apsaugos priemones.Nors saugos protokolų laikymasis buvo geras, tam tikros praktikos, susijusios su adatų sauga, reikalauja papildomo dėmesio. Nors rimti pavojai, tokie kaip gaisro protrūkiai, suklupimai ir kritimai, pasitaiko retai, dažni yra patempimai, nugaros traumos, kontaktas su kūno skysčiais bei alerginės reakcijos. Dauguma anglų grupės studentai dažniau nurodė patyrę sužeidimų adatomis ir nelaimingų atsitikimų dėl gaisro, o lietuvių studentai labiau suvokė kontakto su kūno skysčiais riziką.
Nursing students face various occupational health hazards during clinical placements, including physical, biological, and chemical. Self-safety measures are considered to aid in mitigating these factors.Therefore, the study's objective was to establish nursing students' self-safety measures and occupational health hazards during clinical placements. A quantitative survey was conducted from October 2024 toApril 2025 at the Faculty of Nursing in the Lithuanian University of Health Sciences. A descriptive research design was utilized in the study, targeting a population of 240 nursing students in their second, third, and fourth years. The target population was divided into strata (Lithuanian and English groups). The research utilized Yamane`s formula to determine a sample of 150 students. Descriptive and inferential statistical analyses were employed to examine quantitative data, using the Statistical Package for Social Sciences (SPSS) software version 29.0. Mean, standard deviation, regression analysis, correlation, and coefficients were utilized for data interpretation. The results revealed that the mean scores for knowledge, attitudes, and practice were (M±SD:4.06±0.84, M±SD:3.91 ±0.89, and M±SD:4.37 ±0.86), respectively. While occupational health hazards had a mean score of M±SD:2.28±1.19. Regarding the comparison of self-safety measures and occupational health hazards by study group, there was no statistically significant difference in knowledge levels noted between the Lithuanian and English study groups (p> 0.05). All statements had p-values above 0.05. In attitudes, statistically significant differences were noted in statements on being safe from infection with infectious blood diseases (p <0.001), and taking precautions by wearing gloves when taking blood samples is a waste of time (p<0.001). In practices, statistically significant differences were noted (p< 0.05) in the use of the safety box for sharps disposal (p=0.025), wearing gloves while handling contaminated items (p=0.007), avoiding recapping needles (p=0.006), and removing needle cover before disposal (P<0.001) between English and Lithuanian groups. On exposure to occupational health hazards, statistically significant differences were noted in needle stick/sharp injuries (p=0.003), risk of contact with body fluids/secretions (p=0.005), and experiences of fire outbreaks (p=0.006). A positive correlation between knowledge and attitudes (p < .001) and between attitudes and practices (p = 0.006) was noted. A weak but significant positive correlation was found between knowledge and practices (p = .049). It was concluded that nursing students possess a high level of knowledge on preparedness and handling occupational health and safety hazards. Areas involving first aid, emergency response, and handling hazardous materials had the highest scores, while areas such as actions taken in case of fire outbreak and chemical ingestion had low mean scores. Nursing students hold positive attitudes toward occupational health and safety, with strong adherence to safety practices like using gloves and Personal protective equipment. There was a high level of compliance with the safety protocols, though certain practices related to needle safety require intervention to improve compliance and consistency. While major hazards such as fire outbreaks and trips and falls are infrequent, hazards such as experiencing strains, sprains, and back injuries, exposure to bodily fluids, and allergic reactions are still prevalent among nursing students during training. The majority of the English group students reported experiencing needle stick injuries and fire accidents, while Lithuanian students perceived high risks of contact with body fluids.