Nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimas užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu
Stončiūtė, Edita |
Mostauskis, Stanislavas | |
Stončiūtė E. Nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimas užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu, magistro baigiamasis darbas / mokslo vadovė dr. A. Brazauskaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno fakultetas. Kaunas, 2019: 91 p. Tyrimo tikslas. Atskleisti ir aprašyti nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimą užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu. Tyrimo klausimai. 1. Kaip, remiantis fenomenologine duomenų analize, galima apibūdinti tiriamųjų patirtis dirbant su moliu dailės terapijos metu? 2. Kokie tyrimo dalyvių molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumai atsiskleidžia dailės terapijos metu? 3.Kaip fenomenologinės duomenų analizės metodu gauti rezultatai siejasi su molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumais dailės terapijos metu? Tyrimo metodai. Taikomi kokybiniai metodai: molio dirbinių formalių elementų ir lipdymo proceso analizė; P. Colaizzi fenomenologinė duomenų analizė. Tyrimo dalyviai. 3 nuotaikos sutrikimų turintys asmenys, besigydantis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo išvados. 1. Fenomenologinė analizė atskleidė dalyvių patyrimą užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu: dalyviai akcentavo teigiamą poveikį savijautai (sunkių emocijų išveikimą, neigiamų minčių sumažėjimą, atsipalaidavimą, nusiraminimą). Skirtingų kūrybinių temų įgyvendinimas skatino dalyvius giliau pažvelgti į save, suprasti savo išgyvenimus, įvertinti ir kalbėti apie savo sveikatos būklę, įkvėpė motyvacijos veikti bei planuoti, skatino pozityvesnį požiūrį į ateitį. Patyrimui itin reikšmingos buvo pačios medžiagos – molio – išskirtinės ypatybės, tokios kaip plastiškumas, gamtinė kilmė, temperatūra. Patyrimui įtakos darė ir kitų grupės narių bei tyrėjos vaidmuo. 2. Tyrimo metu atsiskleidė tyrimo dalyvių molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumai. Molio kūriniams būdinga gyvūnų motyvai, apskritimo motyvai, darbai iš atskirų dalių. Lipdymo procesui būdingas jėgos naudojimas; aktyvus, energingas ir/arba monotoniškas, ritmiškas darbas su moliu; molio dirbinių paviršiaus kūrimas nagais, pirštais. Tyrimo dalyviai, kurdami ir komentuodami molio darbus perteikia savo asmenybę (charakterį, pomėgius, vertybes), patirtis (vaikystės prisiminimus, skausmingus išgyvenimus), savijautą (sveikatos būklę, uždarumą, vienatvę, nežinomybę, vidinį susiskaldymą), santykį su kitais žmonėmis, troškimus (laisvės pojūtis, sveikata, laimė). 3. Fenomenologinės analizės ir molio dirbinių bei lipdymo proceso ypatumai iš dalies papildo vienas kitą. Skirtingas darbo su moliu pobūdis, yra susijęs su tuo, kokį patyrimą dailės terapijoje lipdymo procesas suteikė tyrimo dalyviui: sunkių jausmų išveika pasireiškia per intensyvų, fiziškai aktyvų darbą su moliu; nusiraminimas, negatyvių minčių mažėjimas - per monotonišką, ritmišką darbą su moliu; glaudus molio sąlytis su kūnu pasireiškia per molio dirbinio paviršiaus kūrimą, formavimą; įžvalgos apie save, savo gyvenimą bei sveikatos būklę pasireiškia per tyrėjo suteiktų temų išpildymą, molio dirbinių formaliųjų elementų vaizdavimą ir refleksiją. Rekomendacijos. Dailės terapijos praktikams: dėl teigiamo žmonių patyrimo lipdant iš molio, dažniau taikyti šią priemonę dailės terapijos užsiėmimuose; nuolat siekti grįžtamojo ryšio iš klientų/pacientų apie jų asmeninį patyrimą; esant galimybei, formuoti nedideles, uždaras, ilgalaikes grupes darbui su moliu. Tyrėjams: ateityje atlikti tyrimus, kurie padėtų giliau išnagrinėti molio, kaip dailės terapijos priemonės poveikį ir terapinius ypatumus.
Stončiūtė E. Experiences of people with mood disorders in clay workshops during art therapy, Master’s thesis / supervisor dr. A. Brazauskaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Vilnius Academy of Arts, Faculty of Kaunas. Kaunas, 2019: 91 p. Aim of the research. To reveal and describe the experiences of people with mood disorders in clay workshops during art therapy. Research questions. 1. Based on the phenomenological analysis of data, how the experiences of the subjects working with clay during art therapy can be described? 2. What peculiarities of subjects’ clay articles and the process of moulding are revealed during art therapy? 3. How did the results obtained by phenomenological analysis of data relate to the peculiarities of clay articles and the process of moulding during art therapy? Research methods. The following qualitative methods were applied: analysis of formal elements of clay articles and of the process of moulding; Colaizzi’s phenomenological analysis of data. Subjects. 3 people with mood disorders treated at Psychosocial Rehabilitation Division of the Vilnius City Mental Health Centre. Conclusions. 1. Phenomenological analysis revealed subjects’ experiences with clay during art therapy: they emphasised the positive effects on well-being (discharge of bad emotions, the reduction of negative thoughts, relaxation, relief). The implementation of different creative themes encouraged the subjects to look deeper into themselves, to understand their experiences, to assess and speak about their health condition, inspired the motivation to act and plan, and encouraged a more positive attitude towards the future. Exceptional features of the material itself (clay), such as plasticity, natural origin, temperature, were of particular importance for the experience. The role of other members of the group and the researcher also influenced the experience. 2. The research revealed the peculiarities of clay articles of the subjects and of their process of moulding. The clay articles were distinguished by fauna motifs, circular motifs, articles from separate parts. The process of moulding was intrinsic to the use of force; energetic and/or monotonous, rhythmic work with clay; shaping of the surface of clay articles using nails, fingers. The subjects, by creating and commenting on clay articles, convey their personality (character, hobbies, values), experiences (childhood memories, painful experiences), well-being (health condition, closeness, loneliness, unknownness, inner division), relationship with other people, desires (feeling of freedom, health, happiness). 3. The peculiarities of phenomenological analysis as well as of clay articles and the process of moulding are partly complementary. The different nature of work with clay is related to the experience of the subject invoked by the process of moulding during art therapy: the sublimation of bad emotions is exerted through intense, physically active work with clay; relief, decline in negative thoughts – through monotonous, rhythmic work with clay; the close contact of the clay with the body occurs through the shaping and formation of the surface of clay article; insights about yourself, life and health condition are manifested through the fulfilment of the themes provided by the researcher, the depiction and reflection of the formal elements of clay articles. Recommendations. For practitioners of art therapy: because of positive experiences of people when working with clay, the recommendation is to apply this tool more often in art therapy workshops; constantly seek feedback from customers/patients about their personal experience; if possible, form small, closed, long-term groups for working with clay. For researchers: to carry out further research in the future to examine the effects and therapeutic features of clay as an art therapy tool.