Riešutų tarša galimai toksikogeniniais pelėsiniais grybais ir taršos mažinimo galimybės

Darbo atlikimo vieta ir laikas: bakalauro baigiamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, 2022 metais. Darbo apimtis: 33 puslapiai, 6 paveikslai, 29 literatūros šaltiniai, 6 priedai. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti graikinių, lazdyno ir žemės riešutų taršą pelėsiniais grybais bei nustatyti galimas taršos mažinimo galimybes. Darbo uždaviniai: nustatyti pelėsinių grybų įvairovę graikiniuose, lazdyno ir žemės riešutose, įvertinti galimą toksikogeninių pelėsinių grybų poveikį riešutų kokybei bei pateikti siūlymus, kaip galima sumažinti riešutų taršą pelėsiniais grybais. Darbo metodai: Riešutų mėginiai tirti pagal ISO 21527-2:2008 standartą Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimo metodas. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo būdas produktuose, kurių vandens aktyvumas yra 0,95 arba mažesnis (pvz., džiovinti vaisiai, džiovinta mėsa, sūdyta žuvis, grūdai, grūdų produktai, miltai, riešutai, prieskoniai), nustatant riešutų užsikrėtimą kolonijas sudarančiais vienetais grame. Užkrėstumas pelėsiniais grybais buvo įvertintas, nustatant išorinį užkrėstumą pelėsinių grybų gentimis. Darbo rezultatai: Mažiausia tarša pelėsiniais grybais buvo aptikta visų rūšių mėginių sveriamuose riešutuose. Graikiniai riešutai – 3,259 log10ksv/g, lazdyno riešutai – 1,91 log10ksv/g ir žemės riešutai – 1,224 log10ksv/g. Daugiausia pelėsiniais grybais užteršti buvo ekologiški graikiniai ir žemės riešutai (atitinkamai 4,126 log10ksv/g ir 3,468 log10ksv/g) bei fasuoti lazdyno riešutai (4,515 log10ksv/g). Lyginant plautus riešutus su neplautais, visi plauti mėginiai buvo mažiau užteršti (p>0,05). Vertinant skirtingų riešutų rūšių išorinį procentinį užsikrėtimą, dažniausiai pasitaikantys buvo Rhizopus ir Penicillium spp. pelėsiniai grybai.

Place and time of the work: the bachelor's thesis was completed at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality, in 2022. The volume of the work: 33 pages, 6 figures, 29 references, 6 attachments. The aim of the research – to assess the contamination of walnuts, hazelnuts and peanuts with mold fungi and to identify possible options for reducing pollution. Objectives of the research: to determine the diversity of mold fungi in walnuts, hazelnuts and peanuts, to assess the possible toxicogenic mold fungi for the quality of nuts, and to provide suggestions on how to reduce the contamination of nuts with mold fungi. Research methods: Nut samples were tested according to the ISO 21527-2:2008 standard Food and feed microbiology. A general method for counting yeasts and molds. 2 part. Colony count method for products with a water activity of 0.95 or less (e.g. dried fruit, dried meat, salted fish, grains, grain products, flour, nuts, spices) determining nut infestation in colony-forming units per gram. Mold contamination was assessed by determining external contamination with mold genera. Research results: The lowest mold contamination was found in nuts of all sample types. Walnuts - 3.259 log10CFU/g, hazelnuts - 1.91 log10CFU/g and peanuts - 1.224 log10CFU/g. Organic walnuts and peanuts (4.126 log10CFU/g and 3.468 log10CFU/g) and packaged hazelnuts (4.515 log10CFU/g) were the most contaminated with mold. When comparing washed and unwashed nuts, washed samples were less contaminated in all nut samples (p>0.05). When evaluating the external percentage of infected species, the most common were Rhizopus and Penicillium spp. molds.