Histerosalpingografijos reikšmė moterų lytinių organų ligų diagnostikoje
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA
Gabrielė Ivanovaitė “Histerosalpingografijos reikšmė moterų lytinių organų ligų diagnostikoje”.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas buvo nustatyti histerosalpingografijos (HSG) reikšmę vertinant gimdos ertmę ir kiaušintakių praeinamumą. Šiam tikslui pasiekti reikėjo išspręsti šiuos uždavinius:
- Įvertinti tiriamosios grupės požymius ir indikacijos HSG tyrimui.
- Įvertinti gimdos kontūro pokyčius ir formos variantus, rastus HSG metu.
- Įvertinti kiaušintakių formas ir praeinamumus, rastus HSG metu.
- Įvertinti HSG tyrimo komplikacijas.
- Išsiaiškinti pacienčių patirtą skausmą tyrimo metu bei vartotus medikamentus.
Tyrimo dalyviai ir metodai
Į tyrimą buvo įtrauktos 85 pacientės, kurioms nuo 2014-01-01 iki 2015-06-30 LSMU KK Radiologijos klinikoje buvo atliktas HSG tyrimas. Informacija apie pacientes buvo renkama iš ambulatorinių asmens sveikatos istorijų bei anoniminės apklausos rezultatų. Duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių duomenų analizės paketą SPSS 22.0. Statistinis reikšmingumas vertintas chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Išvados darytos remiantis pasikliautinumo lygmeniu 0,95, t. y., kai p < 0,05.
Tyrimų rezultatai
Pacienčių amžiaus vidurkis - 33,13 (±3,79), vidutinis laiko tarpas, per kurį pacientė kreipėsi dėl nevaisingumo - 2,8 (±1,65) metai. Pagrindinės tyrimo indikacijos - pirminis ir antrinis nevaisingumas. Tyrimo metu pakitimų buvo rasta nedaug – 20 (23,5 proc.), tarp kurių buvo dviragė gimda bei vieno ar abiejų kiaušintakių nepraeinamumas. Po tyrimo 16 (18,8 proc.) pacienčių skundėsi negausiomis kraujingomis išskyromis iš makšties ar pilvo maudimu. HSG tyrimo metu vizualinės analoginės skalės skausmui vertinti (VAS) vidurkis buvo 4,76 (±2,38). Tyrimas skausmingesnis buvo pacientėms, kurioms HSG tyrimo metu buvo rasti pakitimai (p<0,05). Prieš tyrimą nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojo 7 (8,2 proc.), po tyrimo 4 (4,7 proc.), nė viena pacientė nevartojo antibiotikų. Po tyrimo pastojo 12 (14,1 proc.) pacienčių.
Tyrimo išvados
- Tyrime dalyvavusių moterų nevaisingumo trukmė buvo gana trumpa. Dažniausia indikacija HSG tyrimui - pirminis nevaisingumas.
- Dažniausia gimdos ertmė buvo be pakitimų, rečiau dviragė gimda.
- HSG tyrimo metu dažniausia buvo rasta kairiojo kiaušintakio nepraeinamumas, rečiau - dešiniojo ir abiejų kiaušintakių nepraeinamumas.
- Po tyrimo kelios pacientės skundėsi negausiomis išskyromis iš makšties ir pilvo maudimu.
- Tyrimo metu pacientės patyrė gana didelį skausmą, tačiau jis buvo trumpas ir dauguma moterų NVNU nevartojo.
SUMMARY
Gabrielė Ivanovaitė “The significance of hysterosalpingography in female genital disease diagnosis”.
The aim and objectives
The aim was to determine the importance of hysterosalpingography (HSG) to the uterine cavity and tubal patency. In order to achieve this objective, the following tasks were solved:
- To evaluate the signs and indications of the test group to the HSG investigation.
- To evaluate changes in the uterine contour and shape variations that were found during HSG.
- To evaluate tubal patency and forms that were found during HSG.
- To evaluate HSG study complications.
- To ascertain if the patients suffered pain during the investigation and the medications that were used.
Material and methods
The study population consisted of 85 patients, to which from 2014-01-01 to 2015-06-30 was conducted a HSG test in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos Radiology clinic. Information about patients was collected from outpatient’s personal health records and anonymous survey results. Data analysis was performed using statistical analysis package SPSS 22.0. Statistical significance was evaluated by criteria of chi square (χ²). Conclusion were taken on the basis of a confidence level of 0.95 t. e. at p <0.05.
Results
The average age of patients - 33.13 (± 3.79) and the average period of time during which the patient has inquired about infertility issue - 2.8 (± 1.65) years. The main indications of the study - primary and secondary infertility. During the study no significant changes were found –20 (23.5 %). Among those changes were indicated bicornuate uterus and one or both fallopian tube obstruction. After the study was completed, 16 (18.8 %) of patients complained about bloody vaginal discharge or abdominal pains. In HSG study, the average of visual analog scale (VAS) was 4.76 (± 2.38). The HSG study was more painful for patients with abnormalities (p<0.05). Before the investigation, 7 (8.2 %) of the patients used nonsteroidal anti-inflammatory drug (NSAIDs), after the investigation - 4 (4.7 %). The patients did not use antibiotics. After the study, 12 patients conceived (14.1 %).
Conclusions
- In the study womens infertility duration was relatively short. The most common indication for HSG examination - primary infertility.
- The most common uterine cavity was unchanged, less common - bicornuate uterus.
- During the HSG study the most common cause was left tubal obstruction, less common - right and both tubal blockage.
- After the study several patients complained of scarce vaginal discharge and abdominal pains.
- During the study patients suffered a severe pain, however it was short term and most of the women did not use NSAIDs.