Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/251823
Krūties vėžio neoadjuvantinio gydymo rezultatų įvertinimas
Type of publication
text::thesis::master thesis
Title
Krūties vėžio neoadjuvantinio gydymo rezultatų įvertinimas
Other Title
Evaluation of the Results of Neoadjuvant Treatment in Breast Cancer Research
Author
Pocys, Rolandas |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer |
Extent
36 p.
Thesis Defence Date
2025-06-05
Field of Science
Abstract (lt)
Rolando Pocio baigiamasis magistro darbas „ Krūties vėžio neoadjuvantinio gydymo rezultatų įvertinimas“ Tyrimo tikslas: Įvertinti, kaip neoadjuvantinis sisteminis gydymas veikia skirtingus molekulinius vėžio tipus bei skirtingų sritinių limfmazgių būklę. Uždaviniai:
- Išanalizuoti 2020-2023 m. gydytų pacienčių klinikopatologinius duomenis.
- Ištirti priklausomybę tarp vėžio molekulinio tipo ir patologinio atsako.
- Ištirti kas turėjo įtakos limfonodektomijos priežastim. Tyrimo dalyviai ir metodai: Analizuoti 2020–2023 m. laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriuje gydytų 100 pacienčių duomenys, kurioms buvo taikytas neoadjuvantinis sisteminis gydymas. Tyrime vertintas navikų kiekis, jų dydis bei molekulinis tipas. Siekiant nustatyti ryšį tarp taikyto gydymo pobūdžio ir naviko molekulinės charakteristikos. Taip pat buvo skaičiuojamas atliktų limfonodektomijų skaičius ir analizuojamos jų indikacijos. Gauti duomenys apdoroti statistiškai naudojant „Excel“ bei „SPSS“ programas. Statistinė reikšmė buvo laikoma patikima, kai p reikšmė buvo mažesnė nei 0,05. Tyrimo rezultatai: Atlikus tyrimą, nustatyta, kad po neoadjuvantinio sisteminio gydymo navikų dydis statistiškai reikšmingai sumažėjo, tai patvirtino ultragarsiniai, mamografiniai ir magnetinio rezonanso tyrimų duomenys (p=0,000). Patologinio pilno atsako (pCR) pasiekė 34.0 % tiriamųjų. Prieš gydymą patologinių limfmazgių buvo nustatyta 67,0 % pacienčių, o po gydymo šis rodiklis sumažėjo iki 39,0 %, kas atitinka 41,8 % sumažėjimą (p=0,000). Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp pCR pasiekimo ir molekulinio krūties vėžio tipo buvo nustatyta (p=0,041): didžiausias atsakas stebėtas HER2 (59,0 %) ir luminalinio B (53,0 %) potipių atvejais, o mažiausias – trigubai neigiamo (14,0 %) ir luminalinio A (19,0 %) tipo navikuose. Gydymo efektyvumą taip pat galėjo lemti pacienčių amžius – pCR dažniau pasiektas jaunesnėms nei 50 metų moterims (p=0,008). Po gydymo limfonodektomija atlikta 61,0 % tiriamųjų: 18,0 % atvejų – dėl išplitusios ligos prieš NST, 39,0 % – esant išlikusiems klinikiniams ar radiologiniams limfmazgių pažeidimo požymiams po gydymo, dar 4,0 % – po SLB, kai nustatyti patologiniai limfmazgiai. Likusioms 39,0 % pacienčių atlikta tik sarginio limfmazgio biopsija. 4 Limfonodektomijos poreikį dažniausiai lėmė išplitusi liga ar neefektyvus atsakas į gydymą. Išvados: Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, po neoadjuvantinio sisteminio gydymo statistiškai reikšmingai sumažėjo krūties navikų dydis (p=0,000), o pilno patologinio atsako (pCR) dažnis sudarė 32,8 %. Taip pat stebėtas ryškus patologinių limfmazgių sumažėjimas – po gydymo 47,5 % iš anksčiau nustatytų patologinių limfmazgių tapo nepatologiniais (p=0,000). Nustatyta, kad gydymo efektyvumas reikšmingai priklausė nuo naviko molekulinio tipo (p=0,041), tačiau kiti klinikiniai ir patologiniai veiksniai, tokie kaip pacientės amžius ar naviko diferenciacijos laipsnis, reikšmingos įtakos atsakui į gydymą neturėjo. Dažniausiai limfonodektomija buvo atliekama toms pacientėms, kurioms po gydymo išliko patologiniai limfmazgiai pagal radiologinius duomenis. Tuo tarpu sarginio limfmazgio biopsija buvo taikoma tais atvejais, kai po gydymo metastazių ženklų nebuvo nustatyta, kas leidžia teigti, jog operacinio gydymo pasirinkimą lėmė tiek pradinė ligos stadija, tiek atsakas į taikytą gydymą.
Abstract (en)
Rolando Pocio's Master's Thesis: "Evaluation of the Results of Neoadjuvant Treatment in Breast Cancer Research“. Objective: To evaluate how a neoadjuvant systemic therapy affects the affected regional lymph nodes, depending on the type of the cancer. Tasks:
- To analyze the clinical and pathological data of patients treated from 2020 to 2023.
- To investigate the correlation between the type of cancer and pathological response.
- To investigate what influenced the reasons for lymphadenectomy. Study Participants and methods: Between 2020 and 2023, 100 patients treated at the Breast Surgery Department of LSMUL KK, who received neoadjuvant treatment, were selected. The quantity, size, and type of tumors were assessed before and after the neoadjuvant systemic treatment to determine the relationship between the treatment used and the type of cancer. The number of lymph node dissections was calculated to determine their frequency and causes. The data were statistically processed using Excel and SPSS programs. Differences were considered statistically significant if the p-value was <0.05. Study results: The study revealed a statistically significant reduction in tumor size following neoadjuvant systemic therapy, as confirmed by ultrasound, mammography, and magnetic resonance imaging (p=0.000). A pathological complete response (pCR) was achieved in 34,0 % of patients. Prior to treatment, pathological lymph nodes were detected in 67,0 % of patients, decreasing to 39,0 % after treatment—a reduction of 41.8 % (p=0.000). A statistically significant association was found between pCR and the molecular subtype of breast cancer (p=0.041), with the highest response observed in HER2-positive (59,0 %) and luminal B (53,0 %) subtypes, and the lowest in triple-negative (14,0 %) and luminal A (19,0 %) tumors. Patient age also appeared to influence treatment efficacy, with women under 50 years more likely to achieve pCR (p=0.008). After treatment, axillary surgery was performed in 61,0 % of patients: 18,0 % due to advanced disease prior to neoadjuvant therapy, 39,0 % due to persistent clinical or radiological signs of lymph node involvement, and 4,0 % following sentinel lymph node biopsy (SLNB) where positive nodes were identified. The remaining 39,0 % underwent only SLNB. The necessity for lymphadenectomy was primarily determined by disease extent and suboptimal response to therapy. 6 Conclusions: According to the data obtained from the study, a statistically significant reduction in tumor size was observed after neoadjuvant systemic therapy (p=0.000), and the overall pathological complete response (pCR) rate in the breast reached 32.8 %. There was also a significant reduction in pathological lymph nodes, with 47.5 % of previously pathological lymph nodes becoming nonpathological following treatment (p=0.000). The molecular subtype of the tumor had a significant impact on treatment efficacy (p=0.041), while no statistically significant associations were found with other clinicopathological factors such as age or tumor differentiation grade. Axillary lymph node dissection was most frequently performed in patients with persistent signs of pathological lymph nodes before or after treatment, whereas sentinel lymph node biopsy was applied in cases where no metastases were detected after therapy, indicating that the choice of surgical approach was determined by both the initial disease stage and the response to systemic treatment.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Ne / No
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access
File(s)