Genetinių veiksnių, karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene, tarpusavio ryšiai

Siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius. Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius – pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). Uždegiminė reakcija tešmenyje (mastitas) lemia pieno kiekybinius bei kokybinius pokyčius. Darbo tikslas: ištirti genetinių veiksnių, karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. įvertinti genetinius veiksnius (veislės, tėvo veislės, tėvo linijos, motinos veislės ir tėvo), darančius įtaką karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene. 2. įvertinti karvių produktyvumo (pieno kg, riebumo proc., baltymingumo proc., riebalų kg, baltymų kg) ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius. 3. nustatyti genetinių veiksnių, karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene tarpusavio ryšius. Išvados ir pasiūlymai: 1. Įvertinus genetinių veiksnių įtaką karvių produktyvumo rodikliams nustatyta, kad Danijos juodmargių veislės karvių (6465,13 (±1750,66) kg) pieningumas, pieno riebalai (298,94 (±93,17) kg) bei baltymai (217,11 (±60,72) kg) buvo didžiausi. Geriausia pieno sudėtis nustatyta Džersių veislės karvių. Geriausias produktyvumas buvo buliaus Claytop Addiction Red bei 336 linijai priklausančių bulių dukterų, šios linijos bulių tėvų dukterų SLS kiekis piene buvo mažiausias (202,75 (±134,29) tūkst./cm3). 2. Mažiausiai SLS buvo Vietinių baltnugarių veislės karvių, Seno genotipo Lietuvos juodmargių motinų dukterų (311,26 (±280,07) tūkst./cm3) bei Lietuvos baltnugarių veislės bulių dukterų (212,20 (±84,99) tūkst./cm3) bei buliaus Terrace Bank Eastern (185,74 (±134,68) tūkst./cm3). Didžiausias – Švicų veislės motinų dukterų (1152,85 (±1179,33) tūkst./cm3) bei Džersių veislės bulių dukterų (858,74 (±1046,31) tūkst./cm3), buliaus Pyllberg dukterų (973,42 (±938,14) tūkst./cm3). 3. Įvertinus tirtų karvių produktyvumo ir SLS piene nustatyta, kad mažiausias SLS (246,14 (±72,82) tūkst./cm3) buvo karvių, kurių produktyvumas nedidelis (2468,97 (±1388) kg), didžiausias – produktyvių karvių (5590,10 (±1290,84) kg). Esant mažiausiam SLS pieno riebumas (4,21 (±2,04) proc.), baltymingumas (3,27 (±1,70) proc.), riebalų (101,04 (±68,87) kg) bei baltymų kiekis (77,34 (±56,04) kg) piene buvo mažiausi. 4. Atlikus karvių tirtų rodiklių koreliacinę analizę didžiausia koreliacija nustatyta tarp karvių pieningumo ir pieno sudėties rodiklių (r=0,364–0,992), vidutiniai – tarp karvių pieno sudėties rodiklių (r=0,304–0,589), mažiausi – tarp karvių pieno sudėties ir SLS piene rodiklių (r=0,095–0,438). (p<0,01) Didesnis juodmargių populiacijos karvių produktyvumas, sąlygojo didesnį SLS piene, žalųjų ir žalmargių populiacijos ši tendencija nebuvo tokia ženkli. 5. Didėjant karvių produktyvumui, didėja ir SLS piene, kas sąlygoja dažnesnį produktyviausių karvių sirgimą tešmens uždegimu. Todėl būtina vykdyti karvių selekciją ne tik pagal produktyvumo požymius, bet ir pagal SLS piene.

Goal of work/Aim of the research: To explore the correlation between the genetic factors, cows’ productivity and the somatic cells count in milk. Goals of the thesis/Aims of the thesis: To evaluate the genetic factors, influencing the cows’ productivity and the somatic cells count (SCC) in milk, cows’ productivity and the SCC indicators in milk, as well as to determine the correlation between the genetic factors, cows’ productivity and the SCC in milk. The scientific exploratory work was carried out in 2009-2011 in Lithuanian University of health sciences Veterinary academy Department of animal breeding and genetics, as well as in the Lithuanian farms of dairy cattle. The statistic analysis was performed in the dispersive analysis method (ANOVA), by using the statistic package R 2.13.0. (http://www.rproject.org/). After estimating the influence of the genetic factors on the indicators of productivity, it was determined that the Danish Black and White cows’ (6465.13 (±1750.66) kg) milkiness, milk fat (298.94 (±93.17) kg) and the protein (217.11 (±60.72) kg) quantity were the greatest. The best milk composition was found in the Jersey cows’ breed. The best productivity was of the bull Claytop Addiction Red and the bull’s daughters’ belonging to the 336 line, of which the bull fathers’ daughters’ SCC in milk was the lowest (202.75 (±134.29) thousand/cm3). The lowest SCC was of the Local White-backed cows, the Old genotype Lithuanian Black and White mothers’ daughters’ (311.26 (±280.07) thousand/cm3) and of the Lithuanian White-backed bulls’ daughters (212.20 (±84.99) thousand/cm3) as well as of the bull Terrace Bank Eastern (185.74 (±134.68) thousand/cm3). The highest SCC was of the Schwyz breed mothers’ daughters’ (1152.85 (±1179.33) thousand/cm3), the Jersey breed bulls’ daughters’ (858.74 (±1046.31) thousand/cm3) and the bull’s Pyllberg daughters’ (973.42 (±938.14) thousand/cm3). After estimating the researched cows’ productivity and the SCC in milk, it was determined that the lowest SCC (246.14 (±72.82) thousand/cm3) was of cows having a low productivity (2468.97 (±1388) kg), meanwhile the greatest SCC was of cows, showing high productivity (5590.10 (±1290.84) kg). By the lowest SCC, the fat content (4.21 (±2.04) %), the protein content (3.27 (±1.70) %), as well as the fat (101.04 (±68.87) kg) and protein quantity (77.34 (±56.04) kg) in milk were the lowest. After performing the correlation analysis of the researched cows’ indicators, the most significant correlation was found between the cows’ milkiness and milk composition indicators (r=0.364–0.992), the average – between the milk composition indicators (r=0.304–0.589), and the smallest – between the milk composition and the SCC in milk indicators (r=0.095–0.438) (p<0.01). A greater productivity of Black and White cows’ population caused a greater SCC in milk, meanwhile this tendency was not that significant between the Red and Red and White cattle population.