COVID – 19 infekcija ir kvėpavimo sistemos pažaidos (LSMU Kauno ligoninės duomenys)

Dovilė Banaitytė. „COVID – 19 infekcija ir kvėpavimo sistemos pažaidos (LSMU Kauno ligoninės duomenys)“.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti pacientų, dėl COVID – 19 infekcijos sukeltos pneumonijos gydytų LSMU Kauno ligoninėje, komplikacijas, jiems taikyto gydymo metodus bei gydymo išeitis.

Uždaviniai: 1. Nustatyti, kokie kvėpavimo sistemos pažeidimai išsivystė tyrimo dalyvių grupėje, koks šių pažeidimų dažnis. 2. Išanalizuoti uždegiminių rodiklių pokyčius tiriamųjų kraujo tyrime. 3. Išsiaiškinti, kokie gydymo metodai buvo taikyti šiems pacientams. 4. Nustatyti, kokios komplikacijos pasireiškė tiriamųjų grupėje. 5. Išsiaiškinti, kokios buvo gydymo išeitys tiriamiems asmenims.

Metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant pacientų medicininę dokumentaciją. Duomenų kaupimui ir analizei naudota Microsoft Excel 2019 bei SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programinė įranga. Taikytas Chi – kvadrato (χ²) kriterijus bei tikslusis Fišerio (Fisher‘s) testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p vertė buvo mažesnė nei 0,05.

Tyrimo dalyviai: 70 pacientų, kurie 2020 m. gruodžio mėnesį buvo gydomi LSMU Kauno ligoninėje dėl patvirtintos COVID – 19 infekcijos sukeltos pneumonijos.

Tyrimo rezultatai: Krūtinės ląstos tiesinėje rentgenogramoje dažniausiai nustatyta plaučių audinio infiltracija (88,6 %), kiek rečiau – veninė stazė (44,3 %), paryškėjęs kraujagyslinis piešinys (31,4 %) bei pleuros efuzija (25,7 %). Abipusio pažeidimo dažnis buvo didesnis (85,7 %), pažeidimai dažniau lokalizavosi periferinėse (74,3 %) bei apatinėse plaučių dalyse (kairiajame – 70,0 %, dešiniajame – 75,7 %). Beveik pusei tiriamųjų nustatytas normalus leukocitų skaičius, leukocitozė bei leukopenija stebėta kiek rečiau (atitinkamai 31,4 ir 21,4 %). Vidutinė C reaktyvinio baltymo koncentracija hospitalizacijos dieną buvo 109,6 mg/l (SN = 93,2), o vidutinė maksimali koncentracija hospitalizacijos laikotarpiu – 152,4 mg/l (SN = 103,0). Infuzoterapija bei antipiretikai skirti visiems pacientams, antibiotikoterapija – 87,1 %, oksigenoterapija – 85,7 %, mažos molekulinės masės heparinas – 78,6 %, kortikosteroidai – 75,7 %, remdesiviras – 28,6 %. Gydymo intensyviosios terapijos skyriuje prireikė 25,7 % pacientų, visiems jiems buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 88,9 % jų mirė. Ūminis kvėpavimo nepakankamumas diagnozuotas 48,6 % tiriamųjų, sepsis – 2,9 %, ūminio respiracinio distreso sindromo, sepsinio šoko bei dauginio organų disfunkcijos

sindromo dažnis siekė 1,4 %. Pacientai, kuriems išsivystė ūminis kvėpavimo nepakankamumas, statistiškai reikšmingai dažniau mirė nei buvo išleisti namo ar perkelti į kitą gydymo įstaigą (p vertė mažesnė nei 0,001). 57,1 % pacientų buvo išleisti namo tolimesniam ambulatoriniam gydymui, 41,0 % – mirė, 2,9 % buvo perkelti į kitą gydymo įstaigą.

Išvados: Dažniausias patologinis radinys krūtinės ląstos tiesinėje rentgenogramoje buvo plaučių audinio infiltracija, dažniau stebėtas abipusis periferinių bei apatinių plaučių dalių pažeidimas. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp taikyto gydymo metodų ir hospitalizacijos trukmės, komplikacijų išsivystymo dažnio bei ligos baigties nestebėta. Visiems tiriamiesiems skirti antipiretikai bei infuzoterapija, didžiajai daliai – tromboembolijų profilaktika, oksigenoterapija, antibiotikoterapija, steroidai, o priešvirusinis gydymas skirtas beveik trečdaliui pacientų. 48,6 % tiriamųjų nustatytos komplikacijos, dažniausia komplikacija – ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Daugiau nei pusei pacientų taikytas gydymas buvo efektyvus, jie išleisti namo tolimesniam ambulatoriniam gydymui.

Praktinės rekomendacijos: 1. Siekiant gerinti gydymo rezultatus bei pacientų išeitis, siūloma atlikti šį tyrimą ir kitose gydymo įstaigose, palyginti gautus rezultatus bei dalintis patirtimi. 2. Rekomenduojama į tyrimą įtraukti daugiau pacientų, siekiant gauti dar tikslesnius tyrimo rezultatus.

Dovilė Banaitytė. "COVID – 19 Infection and Respiratory System Disorders (Data from LUHS Hospital of Kaunas)".

Aim: To analyse the complications, treatment methods and outcomes of the patients that were hospitalized to the LUHS Hospital of Kaunas for COVID – 19 pneumonia.

Objectives: 1. To determine which respiratory disorders developed in the study group and the frequency of them. 2. To analyse alteration in inflammatory markers in the blood tests. 3. To identify the treatment methods that were applied to these patients. 4. To determine what complications occurred in the study group. 5. To analyse the outcome of these patients.

Methods: a retrospective study was performed, and medical records of the patients were analysed. Data was collected using Microsoft Excel 2019, the analysis of the data was performed using SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) software. Chi–square (χ²) test and Fisher‘s Exact Test was applied, significant difference was when p value was less than 0.05.

Participants: 70 patients that were hospitalized to the LUHS Hospital of Kaunas for COVID – 19 pneumonia.

Results: The most common findings in chest X–ray were infiltration (88.6%), venous stasis (44.3%), increased vascular pattern (31.4%) and pleural effusion (25.7%). The incidence of bilateral lesions was higher (85.7%). Lesions were more common in the peripheral (74.3%) and lower area of the lungs (70.0% in the left and 75.7% in the right lung). A normal leukocyte count was observed in almost half of the subjects, leukocytosis and leukopenia were observed less frequently (31.4 and 21.4%, respectively). The mean C–reactive protein concentration on the day of hospitalization was 109.6 mg / l (SD = 93.2), and the mean maximum concentration during hospitalization was 152.4 mg / l (SN = 103.0). Infusion therapy and antipyretics were administered to all patients, antibiotic therapy – 87.1%, oxygen therapy – 85.7%, low molecular weight heparin – 78.6%, corticosteroids – 75.7%, remdesivir – 28.6% of subjects. 25.7% of the patients were transferred to the intensive care unit, all of them required artificial lung ventilation and 88.9% of them died. The incidence of acute respiratory failure was 48.6%, of sepsis – 2.9%, the incidence of acute respiratory distress syndrome, septic shock and multiple organ dysfunction syndrome was 1.4%. Patients who developed acute respiratory failure died statistically significantly more often than were discharged or transferred to another

treatment facility (p value was less than 0.001). 57.1% of study subjects were discharged from the hospital, 41.0% died, and 2.9% were transferred to another treatment facility.

Conclusions: The most common pathological finding was infiltration of the lung tissue. The incidence of bilateral lesions was higher, damage to the peripheral and lower parts of the lungs was observed more frequently. No statistically significant association between the method of treatment and the duration of hospitalization, the incidence of the complications and the outcome of the disease was observed. All subjects received antipyretics and infusion therapy, the majority of them received thromboembolic prophylaxis, oxygen therapy, antibiotic therapy, steroids. Antiviral therapy was prescribed for almost 30% of the patients. Complications were observed in 48.6% of the subjects, with acute respiratory failure being the major complication. More than a half of the patients were discharged from the hospital after successful treatment.

Practical recommendations: 1. In order to improve treatment and patient outcomes, it is recommended that this study be conducted in other hospitals to compare results and share experiences. 2. It is recommended to include more patients in the study to obtain more accurate study results.