Jaunų suaugusiųjų depresiškumo ir gyvenimo kokybės sąsajos
Saunorytė, Viktorija |
Recenzentas / Reviewer |
Saunorytė V. (2025). Jaunų suaugusiųjų depresiškumo ir gyvenimo kokybės sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Aušra Norė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. P – 43. Tyrimo problema: Mažai žinoma, kaip jaunų suaugusiųjų depresiškumas susijęs su jų gyvenimo kokybe. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdomas nuo 2024 gruodžio 23d. iki 2025 vasario 15d. Tyrime dalyvavo 200 (123 moterys ir 73 vyrai) jaunų suaugusiųjų. Duomenys buvo surinkti naudojant internetinę anketinę apklausą, kurią sudarė keturi demografiniai klausimai, skirti nustatyti amžių, lytį, išsilavinimą ir darbinę padėtį, 36 teiginiai skirti gyvenimo kokybei ir 20 klausimų depresiškumui įvertinti. Statistinėje analizėje buvo apskaičiuojami vidurkiai, procentinės dalys ir standartiniai nuokrypiai. Dvimatei analizei buvo taikytas stjudento t - testas (nepasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį - Mann-Whitney U testas), Pearsono koreliacija (nepasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį - Spearmano koreliacija), chi kvadrato kriterijus ir tiesinė regresinė analizė. Rezultatai: Jaunų suaugusiųjų vidutinis depresiškumo balas buvo 18,1, skalėje nuo 0 iki 60. Aukštesnius balus surinko moterys (p= 0,003) ir nedirbantys tyrimo dalyviai (p<0,001). Jauni suaugusieji pasižymėjo depresiškumu surinkę 16 balų ir daugiau. 50,5 procentai jaunų suaugusiųjų pasižymėjo depresiškumu. Didesnė dalis pasižyminčių depresiškumu tyrimo dalyvių buvo nedirbantys (p<0,001). Nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp bendrų depresiškumo balų ir išsilavinimo (p>0,05), tačiau išsilavinimą palyginus tarp atskirų depresiškumo kategorijų buvo rasta, kad žemesnio nei aukštasis išsilavinimas tyrimo dalyviai patyrė daugiau mąstymo/susikaupimo sunkumų nei aukštojo išsilavinimo suaugusieji (p<0,05). Vertinant gyvenimo kokybę, nustatyta, kad, vyrai statistiškai reikšmingai mažiau jautė skausmą (p<0,001), turėjo daugiau energijos (p= 0,017), pasižymėjo geresniu socialiniu funkcionavimu (p= 0,008) bei emocine būkle (p<0,001), palyginus su moterimis. Tai pat pastebėta, kad dirbantys tyrimo dalyviai pasižymėjo mažesniais veiklos apribojimais dėl fizinių ir emocinių negalavimų, geriau vertino savo bendrą sveikatą, buvo energingesni ir pasižymėjo geresne emocine būkle, palyginus su nedirbančiais (p<0,05). Reikšmingų skirtumų tarp išsilavinimo ir gyvenimo kokybės nebuvo rasta. Vertinant depresiškumą ir gyvenimo kokybę nustatyta, kad depresiškumu nepasižyminčių tyrimo dalyvių gyvenimo kokybė buvo statistiškai reikšmingai geresnė visose jos kategorijose (p<0,001). Koreliacinė analizė tarp gyvenimo kokybės aspektų ir bendrų depresiškumo balų vidurkių parodė, kad depresiškumo balams mažėjant, gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai gerėja visose aspektuose (p<0,001).Tiesinės regresijos modelis parodė, kad depresiškumas (R²=0,664; p<0,001 ) statistiškai reikšmingai prognozavo gyvenimo kokybės rodiklius. Didėjant depresiškumo įverčiams, reikšmingai mažėjo energijos lygis (βs = -0,254; p< 0,001), socialinė funkcija (βs = -0,215; p< 0,001) ir emocinė būklė (βs = -0,337; p<0,001). Nors depresiškumas taip pat buvo reikšmingai susijęs su skausmo rodikliu (didesnis balas rodo mažesnį skausmą) (βs = -0,045; p = 0,014), šis poveikis buvo silpnas. Išvados: Tyrimas atskleidė, kad net pusė jaunų suaugusiųjų pasižymėjo depresiškumu, o didesni jo rodikliai buvo susiję su prastesne gyvenimo kokybe visose srityse, ypač emocinės būklės, energijos ir socialinės funkcijos aspektuose. Be to, depresiškumas dažniau nustatytas tarp nedirbančiųjų, o darbas ir vyriška lytis buvo susiję su geresne gyvenimo kokybe.
Saunorytė V. (2025). Associations between depression and quality of life in young adults (bachelor's thesis of health psychology). Scientific supervisor: Lect. Aušra Norė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. P – 43. Research problem: There is limited knowledge about how depression in young adults is related to their quality of life. Research methods: The study was conducted from December 23, 2024, to February 15, 2025. The sample consisted of 200 young adults (123 women and 73 men). Data were collected using an online questionnaire, which included four demographic questions (age, gender, education level, and employment status), 36 items assessing quality of life, and 20 questions evaluating depression. Statistical analysis involved calculating means, percentages, and standard deviations. For bivariate analysis, Student's t-test (or Mann-Whitney U test for non-normally distributed data), Pearson’s correlation (or Spearman’s correlation for non-normally distributed data), chi-square test, and linear regression analysis were used. Results: The average depression score among young adults was 18.1, on a scale from 0 to 60. Higher scores were observed among women (p=0.003) and unemployed participants (p<0.001). Young adults scoring 16 points or more were classified as exhibiting depression, with 50.5% of participants meeting this criterion. A significantly higher proportion of unemployed participants experienced depression (p<0.001). No significant differences were found between overall depression scores and education level (p>0.05), but when comparing individual depression categories by education, participants with less than a higher education degree reported more difficulties with concentration and thinking than those with higher education (p<0.05). In terms of quality of life, it was found that men experienced significantly less pain (p<0.001), had higher energy levels (p=0.017), better social functioning (p=0.008), and better emotional well-being (p<0.001) compared to women. Additionally, employed participants showed fewer activity limitations due to physical and emotional issues, better general health ratings, higher energy levels, and better emotional well-being compared to unemployed participants (p<0.05). No significant differences were found between education level and quality of life. When examining the relationship between depression and quality of life, it was found that participants without depression had significantly better quality of life in all its categories (p<0.001). Correlational analysis showed that as depression scores decreased, quality of life significantly improved in all aspects (p<0.001). The linear regression model demonstrated that depression (R²=0.664; p<0.001) significantly predicted quality of life indicators. As depression scores increased, energy levels (βs = -0.254; p<0.001), social functioning (βs = -0.215; p<0.001), and emotional well-being (βs = -0.337; p<0.001) significantly decreased. Although depression was also significantly associated with the pain indicator (higher score indicating less pain) (βs = -0.045; p=0.014), this effect was weak. Conclusions: The study revealed that as many as half of young adults experienced depression, higher levels of depression were associated with poorer quality of life in all areas — especially emotional well-being, energy, and social functioning. Furthermore, depression was more common among unemployed participants, while employment and male gender were associated with better quality of life.