Trečiojo amžiaus universitete studijuojančiųjų nuomonė aoie senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimą užimtumo srityje

Visuomenės sveikatos vadyba TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETE STUDIJUOJANČIŲJŲ NUOMONĖ APIE SENĖJIMO PASEKMIŲ ĮVEIKIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMĄ UŽIMTUMO SRITYJE Rima Brigaitienė Mokslinė vadovė asist. dr. Vilma Jasiukaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025. 77 p. Darbo tikslas. Įvertinti Kauno ir Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentų nuomonę apie senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimą užimtumo srityje. Uždaviniai. 1. Įvertinti studijuojančiųjų informuotumą apie senėjimo pasekmių įveikimo strategiją užimtumo srityje. 2. Išsiaiškinti studijuojančiųjų nuomonę apie praktinę TAU programų naudą užimtumo srityje. 3. Įvertinti studijuojančiųjų praktinį užimtumą darbo rinkoje. Metodika. Tyrimas vykdytas 2024 m. spalio – 2025 m. vasario mėnesiais. Tiriamieji – asmenys studijuojantys Kauno ir Marijampolės TAU. Tyrimo metodas ̶ kiekybinis momentinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa, apklausti 183 TAU studentai, atsako dažnis – 33 proc. Nuoroda su aktyviu QR kodu į anketos formos užpildymą buvo pateikta TAU oficialiuose socialinio tinklo Meta puslapiuose. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM Statistics SPSS 29.0 programiniu paketu. Buvo taikoma aprašomoji statistika, kokybiniams kintamiesiems buvo skaičiuoti procentai. Požymių skirstiniai buvo lyginti taikant chi kvadrato (χ²) ir z kriterijus. Ieškant sąsajų naudotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatai. TAU studentai yra pakankamai informuoti (70,5 proc.) apie senėjimo pasekmių įveikimo strategiją užimtumo srityje. 62,8 proc. tiriamųjų teigė, jog nepastebėjo valstybės vykdomų teigiamų pokyčių, stengiantis išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje. Aktualiausios senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo plano priemonės tarp tiriamųjų – prieinama sveikatos priežiūra ir jos paslaugos, sveikatinimo programos (63,1 proc.) ir pajamų garantijos (53,2 proc.). Tyrimas atskleidė, kad didėjant respondentų amžiui mažėja aktualumas pajamų garantijos priemonėms, užimtumui ̶ nuosavam verslui, mokymuisi (p<0,05). 89,6 proc. tiriamųjų teigė, kad TAU ̶ tai daugiau galimybė įdomiai ir naudingai praleisti laiką, 53,0 proc. teigė, kad ̶ tai vieta, kur gali socializuotis ir save realizuoti. Daugumos pagrindinis programų pasirinkimo motyvas ̶ bendrojo išsilavinimo žinios ir nauda asmeniniame gyvenime. 72,7 proc. tiriamųjų studijuoti TAU paskatino universiteto socialinis gyvenimas ir noras tapti jo dalimi, tuo tarpu darbingo amžiaus tiriamieji (50-65 m.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad juos motyvavo suvokimas, kad su amžiumi vis sunkiau susirasti darbą lyginant su 66-74 m. ir 75-86 m. amžiaus tiriamaisiais (p<0,05). Pagal užimtumo statusą daugiausiai tiriamųjų buvo pensininkai, 13,5 proc. ̶ dirbantys. Darbo pasiūlymų nebuvo sulaukę 80,8 proc. respondentų per paskutinius trejus metus. Pagrindinės priežastys trukdančios ar galinčios trukdyti tiriamiesiems grįžti darbo rinką ̶ sveikatos problemos (43,5 proc.), taip pat diskriminacija dėl amžiaus ir tai, kad susiduria su neigiamu darbdavių požiūriu į vyresnio amžiaus žmones (41,1 proc.). Nenorintys dirbti ̶ statistiškai reikšmingai dažniau teigė 66-74 m. tiriamieji, lyginant su 50-65 m. ir 75-86 m. amžiaus asmenimis (p<0,030). Svarbiausiais motyvais dirbti išlieka papildomos pajamos ir lankstus darbo grafikas. Nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui ̶ didėja pasitenkinimas savo užimtumo statusu, (r= ̶ 0,214, p<0,001). Išvados. TAU studentai yra pakankamai informuoti apie senėjimo pasekmių įveikimo strategiją užimtumo srityje, tačiau dauguma nepastebi valstybės vykdomų teigiamų pokyčių, siekiant išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje. TAU programos labiausiai vertinamos kaip socialinės ir asmeninio tobulėjimo priemonės, ypač tarp vyresnių studentų, tačiau jaunesni (50-65 m.) ̶ dažniau sieja mokymąsi su profesine nauda. Pagal užimtumo statusą daugiausiai tiriamųjų buvo pensininkai. Dalis respondentų galėtų grįžti į darbo rinką sumažintu krūviu, tačiau sveikatos problemos ir diskriminacija dėl amžiaus išlieka pagrindiniais barjerais. Nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui ̶ didėja pasitenkinimas savo užimtumo statusu, (r= ̶ 0,214, p<0,001). Raktiniai žodžiai. Vyresnio amžiaus žmonės, senėjimas, užimtumas, Trečiojo amžiaus universitetas, darbo rinka.

Management of Public Health OPINION OF STUDENTS STUDYING AT THE UNIVERSITY OF THE THIRD AGE ON THE IMPLEMENTATION OF THE STRATEGY FOR COPING WITH AGEING ON EMPLOYMENT Rima Brigaitiene Scientific supervisor, assist. Dr. Vilma Jasiukaitiene Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2025. 77 p. Aim of the study. To assess the views of students of Kaunas and Marijampole Third Age University (TAU) on the implementation of the strategy for coping with ageing on employment. Objectives. 1. To assess students' awareness of strategies for coping with ageing in the field of employment. 2. to identify students' views on the practical benefits of TAU programmes in employment. 3. to assess the practical employability of students in the labour market. Methods. The study was carried out between October 2024 and February 2025. The subjects were students studying at Kaunas and Marijampole TAU. Research method ̶ quantitative momentary research, anonymous questionnaire, 183 TAU students were responding, response rate - 33%. A link with an active QR code to the questionnaire form was provided on TAU's official social network Meta pages. Statistical analysis of the data was carried out using IBM Statistics SPSS 29.0 software package. Descriptive statistics were applied, and percentages were calculated for qualitative variables. The distributions of the attributes will be compared using the chi-square (χ²) and z criteria. Spearman's correlation coefficient was used to look for associations. Results were considered statistically significant when the probability of error p<0.05. Results. TAU students are sufficiently informed (70.5%) about the strategy for coping with ageing in the field of labour market. 62.8% of the respondents said that they have not noticed positive changes made by the state in its efforts to keep older people in the labour market. The most relevant measures in the implementation plan of the strategy for coping with ageing among the respondents were affordable health care and its services, health promotion programmes (63.1%) and financial guarantees (53.2%). The study revealed that as the age of the respondents grows, the relevance of financial guarantee measures, employment ̶ self-employment, learning becomes less important (p<0.05). 89.6% of the respondents said that the TAU ̶ it is a possibility to spend time in an interesting and useful way, 53.0% said that it is a place where you can socialise and realise your own potential. For the most part, the main motivation for choosing the programmes was the knowledge of general education and its usefulness in personal life. 72.7% of the respondents were motivated to study at TAU by the social life of the university and the desire to become part of it, while working age respondents (50-65 years) were statistically significantly more likely to report that they were motivated by the perception that it is increasingly difficult to find a job as they get older, compared to those aged 66-74 and 75-86 years (p<0.05). In terms of employment status, the largest proportion of respondents were pensioners, and 13.5% were in the labour force. 80.8% of respondents had not received a job offer in the last three years. The main reasons preventing or likely to prevent the subjects from returning to the labour market were health problems (43.5%), age discrimination and facing negative attitudes of their employer towards older people (41.1%). Not wanting to work ̶ was statistically significantly more frequent among those aged 66-74 compared to those aged 50-65 and 75-86 (p< 0.030). Additional income and flexible working hours remain the most important motives for working. Satisfaction with one's employment status was found to grow with older age (r= 0.214, p<0.001). Conclusions. TAU students are well informed about the employment strategy to cope with ageing, but most of them are not aware of the positive changes the government is making to keep older people in the labour market. TAU programmes are most valued as social and personal development tools, especially among older students, but younger students (50-65) are more likely to associate learning with professional benefits. In terms of employment status, most respondents were pensioners. Some respondents could return to the labour market with a lower workload, but health problems and age discrimination remain the main barriers. Satisfaction with one's employment status was found to increase with increasing age (r= 0.214, p<0.001). Key words. Older people, Ageing, Employment, University of the Third Age, Labour market.