Slaugytojų žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms vertinimas

Ernesta Eidukynaitė. „Slaugytojų žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms vertinimas”. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 56p. Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų žinias apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   ligoms.
2. Nustatyti slaugytojų žinias apie neigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių
3. Nustatyti veiksnius, trukdančius slaugytojoms įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   Tyrimo metodika. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminius klausimynus. Klausimynai buvo išdalinti VŠĮ Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje. Visos respondentės buvo moterys. Apklaustos slaugytojos, dirbančios terapiniuose, kardiologiniame, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Buvo išdalinti 115 klausimynai, užpildyti ir tinkami rezultatų analizei grįžo 91. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos Centro leidimas (Nr. 2025-BEC2 0306). Gautų duomenų statistinei analizei buvo naudota SPSS Statistics 20 programinė įranga ir MS Excel 2016 kompiuterinė programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N, vnt.) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
   Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų žinios apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms yra vidutinės. Daugumai slaugytojų trūksta žinių kaip fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių funkciją per netradicinius mechanizmus, taip pat kaip per ilgas ir intensyvus fizinis krūvis gali neigiamai paveikti širdies bei kraujagyslių struktūrą ir funkciją. Išanalizavus slaugytojų žinias pagal socialdemografines charakteristikas, buvo gauti rezultatai, kad statistiškai reikšmingai žinios skiriasi tarp skirtingos darbo patirties ir išsilavinimą turinčių slaugytojų. O didžioji dalis respondenčių laiko trūkumą nurodo, kaip pagrindinį veiksnį, trukdantį įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   Išvados: 1. Bendrai slaugytojų žinios apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms yra vidutinės. Dauguma slaugytojų žinojo, kad fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujo spaudimą, stiprina širdies raumenį ir jo gebėjimą pumpuoti kraują, o po miokardo infarkto gali skatinti kairiojo skilvelio funkcijos atkūrimą. Tačiau tik apie pusė apklaustų slaugytojų žino, kad fizinė veikla didina insulino jautrumą, skatina azoto oksido gamybą, mažina aukšto jautrumo C reaktyvinio baltymo lygį. 2. Slaugytojų žinios apie neigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms vertinamos kaip vidutinės. Beveik visos respondentės žinojo, kad ilgas ir intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti komplikacijas žmonėms, sergantiems širdies ligomis, taip pat hipertenzinę krizę bei padidinti prieširdžių virpėjimo riziką. Tačiau 68 proc. tiriamųjų nežinojo, kad ilgalaikis intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti lėtinius struktūrinius pokyčius kartu su netolygiu miokardo randėjimu. O mažiau nei pusė slaugytojų žinojo, kad ilgi užsiėmimai intensyvia fizine veikla nepadeda sumažinti aterosklerozės rizikos. 3. Kaip pagrindinius veiksnius, trukdančius įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį ŠKL, slaugytojos įvardino laiko trūkumą ir ribotas galimybes dalyvauti mokymuose.

Ernesta Eidukynaitė. “Assessment of nurses' knowledge about the impact of physical activity on cardiovascular diseases”. Bachelor's thesis. Supervisor - Dr. Daiva Kriukelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing, Kaunas, 2025; 56p. Research aim - to assess nurses' knowledge about the effects of physical activity on cardiovascular diseases. Work tasks:

1. To determine nurses' knowledge about the positive effects of physical activity on cardiovascular diseases.
2. To determine nurses' knowledge about the negative effects of physical activity on cardiovascular diseases.
3. To determine factors that hinder nurses from gaining knowledge about the effects of physical activity on cardiovascular diseases. Methodology. A quantitative study was conducted using anonymous questionnaires. The questionnaires were distributed at the Alytus County Stasys Kudirka Hospital. All respondents were women. Nurses working in the therapeutic, cardiological, resuscitation and intensive care departments were surveyed. 115 questionnaires were distributed, 91 were returned filled out and suitable for analysis of the results. The study was conducted with the permission of the LSMU Bioethics Center (No. 2025-BEC2-0306). SPSS Statistics 20 software and MS Excel 2016 computer program were used for statistical analysis of the obtained data. Descriptive data statistics were used to assess the distribution of the characteristics under study in the selected sample - absolute (N, units) and percentage frequencies (%). To assess the relationships between traits, tables of related traits were created, the "Chi square" (χ2) criterion was calculated to determine the dependence of traits, and the equality of proportions was assessed using the z test. When the significance level was p<0.05, the difference in traits between the study groups was considered statistically significant. Results: The results of the study showed that nurses' knowledge about the effects of physical activity on cardiovascular diseases is average. Most nurses lack knowledge about how physical activity improves cardiovascular function through non-traditional mechanisms, as well as how prolonged and intense physical activity can negatively affect the structure and function of the heart and blood vessels. After analyzing nurses' knowledge according to sociodemographic characteristics, the results showed that there are statistically significant differences in knowledge between nurses with different work experience and education. And the majority of respondents indicate lack of time as the main factor hindering the acquisition of knowledge about the effects of physical activity on cardiovascular diseases. Conclusions: 1. In general, nurses' knowledge about the positive effects of physical activity on cardiovascular diseases is average. Most nurses knew that physical activity reduces arterial blood pressure, strengthens the heart muscle and its ability to pump blood, and can promote the restoration of left ventricular function after myocardial infarction. However, only about half of the surveyed nurses know that physical activity increases insulin sensitivity, stimulates nitric oxide production, and reduces the level of high-sensitivity C-reactive protein. 2. Nurses' knowledge about the negative effects of physical activity on cardiovascular diseases is assessed as average. Almost all respondents knew that long-term and intense physical activity can cause complications in people with heart disease, as well as hypertensive crisis and increase the risk of atrial fibrillation. However, 68 percent. of the subjects did not know that long-term intense physical activity can cause chronic structural changes along with uneven myocardial scarring. And less than half of the nurses knew that long sessions of intense physical activity do not help reduce the risk of atherosclerosis. 3. Nurses identified lack of time and limited opportunities to participate in training as the main factors hindering their acquisition of knowledge about the effects of physical activity on CVD.