Sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaita taikant terapinių skaitinių bei grupinės ergoterapijos užsiėmimus
Židžiūnaitė, Greta |
Recenzentas / Reviewer |
Greta Židžiūnaitė. Sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaita taikant terapinių skaitinių bei grupinės ergoterapijos užsiėmimus. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) –prof. Daiva Petruševičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2024; 61 p.
Tyrimo tikslas. Įvertinti sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaitą grupinės ergoterapijos metu taikant terapinius skaitinius ir skirtingo poveikio metodus.
Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaitą grupinės ergoterapijos metu taikant terapinius skaitinius. 2. Įvertinti sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaitą grupinės ergoterapijos metu taikant skirtingo poveikio metodus. 3. Įvertinti bei palyginti terapinių skaitinių ir skirtingo poveikio metodų efektyvumą sergančiųjų Alzheimerio liga dalyvumo veiklose kaitai.
Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Pažintinėms tiriamųjų funkcijoms įvertinti buvo taikytas Šešių klausimų pažinimo funkcijų sutrikimų vertinimas (6 CIT). Stebint tiriamuosius vertintas įsitraukimas į prasmingas veiklas naudojant Valios klausimyną. Socialiniams įgūdžiams įvertinti buvo naudojamas Socialinių ir grupės įgūdžių vertinimas. Tyrime dalyvavo 26 tiriamosios, kurios buvo suskirstytos į dvi tiriamąsias grupes. Pirmojoje grupėje buvo taikoma grupinė ergoterapija naudojant skirtingus poveikio metodus. Antrojoje grupėje buvo taikoma grupinė ergoterapija naudojant terapinius skaitinius. Ergoterapija yra taikyta 3 mėnesius (12savaičių), 2 kartus per savaitę, užsiėmimo trukmė iki 45 minučių. Tiriamosios vertintos tris kartus: prieš tyrimą, tyrimo viduryje ir pabaigoje.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo asmenys, kurie gyvena Všį „Pimanovų fondo globos namai“ ir lankosi VšĮ Kauno Panemunės socialinių globos namų dienos centre. Tiriamiesiems diagnozuota Alzheimerio liga ir jie atitiko šiuos įtraukimo kriterijus: vidutinis arba lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas (11-25 balai pagal TPBT); pacientas orientuotas, kalba, gali dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose. Visi tiriamieji arba įgalioti asmenys pasirašė informavimo ir sutikimo formą.
Išvados. 1.Tiriamiesiems, sergantiems Alzheimerio liga, po taikytos grupinės ergoterapijos naudojant terapinius skaitinius statistiškai reikšmingai pagerėjo dalyvumas veiklose. Įsitraukimo į prasmingas veiklas balai reikšmingai pagerėjo ir siekė asmens, darančio įtaką, lygį. Socialinių įgūdžių vertinimo balai pagerėjo nuo ryškių iki nežymių problemų lygio. 2.Tiriamiesiems, sergantiems Alzheimerio liga, po taikytos grupinės ergoterapijos naudojant skirtingo poveikio metodus statistiškai reikšmingai pagerėjo dalyvumas veiklose. Įsitraukimo į prasmingas veiklas balai siekė ir išliko asmens, darančio įtaką, lygyje. Socialinių įgūdžių balai statistiškai reikšmingai pagerėjo ir siekė nežymių problemų lygį. 3.Palyginus abiejų grupių tiriamųjų pažintinių funkcijų, įsitraukimo į prasmingas veiklas ir socialinių įgūdžių vertinimų rodiklius, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Greta Židžiūnaitė. Changes in participation in activities among individuals with Alzheimer‘s disease through therapeutic reading and group occupational therapy sessions. Master‘s thesis. Supervisor - prof. Daiva Petruševičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic. Kaunas, 2024; number of pages 61 p.
The aim of the research. To evaluate the change in participation of Alzheimer‘s disease patients in activities during group occupational therapy using therapeutic readings and different exposure methods.
The tasks of the research. 1. To evaluate the change in participation of Alzheimer‘s disease patients in activities during group occupational therapy using therapeutic readings. 2. To evaluate the change in participation of Alzheimer‘s disease patients in activities during group occupational therapy using different exposure methods. 3.To evaluate and compare the effectiveness of therapeutic reading and different exposure methods in changing the participation of Alzheimer‘s disease patients in activities.
Methodology. A quantitative study was conducted. Cognitive functions of the participants were assessed using Six Item Cognitive Impairment Test (6 CIT). The researcher evaluated the engagement in meaningful activities using Volition Questionnaire. The Social and Group Skills Assessment was used to assess social skills. Twenty-six participants were involved in the study. Participants were divided into two experimental groups. I group received group occupational therapy using different exposure methods. II group received group occupational therapy using therapeutic readings. Occupational therapy was applied for 3 months (12 weeks), twice a week, up to 45 minutes each session. Participants were assessed three times: before the study, in the middle of the study and after it.
Participants. The study involved individuals living in the „Pimanovų fondo globos namai“ and attending the „ Kauno Panemunės socialiniai globos namai“ day center. Participants were diagnosed with Alzheimer‘s disease and met the following inclusion criteria: mild or moderate cognitive impairment (11-25 points according to MMSE); the patient is oriented, able to speak, and can participate in group activities. All participants or their legal representatives signed an informed consent form.
Conclusions. 1.Alzheimer‘s disease patients' results showed statistically significant improvement in participation in activities after group occupational therapy using therapeutic readings. A score for engagement in meaningful activities significantly improved and reached an influential level. Scores for social skills improved from noticeable to insignificant problem levels. 2.Alzheimer‘s disease patients showed statistically significant improvement in participation in activities after group occupational therapy using different exposure methods. Scores for engagement in meaningful activities reached and remained at an influential level. Scores for social skills significantly improved and reached insignificant problem levels. 3.Comparative analysis of cognitive function, engagement in meaningful activities, and social skills assessment indicators between the two groups showed no statistically significant differences in results.