Europos Kokybės Vadybos Fondo modelio taikymo galimybės pirminės sveikatos priežiūros centre

Abstract

Darbo tikslas. Ištirti medicinos darbuotojų nuomonę apie Europos Kokybės Vadybos Fondo tobulumo modelio kriterijų taikymo galimybes pirminiame sveikatos priežiūros centre. Uždaviniai. Įvertinti medicinos darbuotojų žinias apie sveikatos priežiūros kokybės vadybą, išaiškinti medicinos darbuotojų nuomonę apie įstaigos veiklą pagal Europos Kokybės Vadybos Fondo tobulumo modelio kriterijus bei ištirti medicinos darbuotojų požiūrį į Europos Kokybės Vadybos Fondo modelio taikymo galimybes pirminiame sveikatos priežiūros centre. Tyrimo metodika. Dviejų Kauno miesto ir vieno Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių medicinos darbuotojų vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa (n = 72, atsako dažnis 98,6 proc.). Apklausos rezultatai analizuoti naudojant SPSS 15,0 versijos statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Statistinis duomenų reikšmingumas tikrintas pagal χ2 kriterijų, laisvės laipsnių skaičių ir statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai. 43,3 proc. respondentų iš dalies susipažinę su sveikatos priežiūros kokybės vadyba. 63,4 proc. respondentų iš penkių įvardytų kokybės vadybos modelių geriausiai žino Tarptautinį ISO standartą. 23,9 proc. nuomone, įstaigai dirbant pagal kokybės vadybos modelius galėtų pagerėti teikiamų paslaugų kokybė. 52,1 proc. respondentų tik iš dalies domisi įstaigos politika. 87,3 proc. apklaustųjų rūpi įstaigos įvaizdis, 90,1 proc. respondentų yra svarbūs įstaigos veiklos rezultatai. 32,4 proc. apklaustųjų norėtų dalyvauti įstaigos kokybės valdyme. 64,8 proc. respondentų kokybės valdyme dalyvautų, jei būtų finansinis paskatinimas. Pagal Europos Kokybės Vadybos Fondo tobulumo modelio kriterijus įstaigos veikla tyrimo dalyvių įvertinta nuo 38,8 iki 46,7 vidutinio procentinio dydžio visų sričių kriterijuose, tai reiškia, jog įvairiose įstaigos veiklose padaryta didelė pažanga užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir tam tikrais aspektais veiklos koordinuojamos, įdiegta vertinimo sistema, tačiau ne visiškai panaudojamas padalinių ar darbuotojų potencialas (veiklos tobulumas vertinamas 100 proc.). Vadovavimo sritis tyrimo dalyvių įvertinta 39,4, žmonių vadybos sritis – 45,0, politikos ir strategijos sritis – 42,4, išteklių sritis – 41,9, procesų sritis – 38,8, darbuotojų reikmių tenkinimo sritis – 38,8, pacientų reikmių tenkinimo sritis – 38,8, atsakomybės visuomenei sritis – 46,7, pagrindinės veiklos sritis – 42,7 vidutinio procentinio dydžio. Apie Europos Kokybės Vadybos Fondo tobulumo modelį yra girdėję, bet su jo principais nesusipažinę 43,7 proc. respondentų. 69 proc. susipažinusių su modelio kriterijais apklaustųjų neabejoja, kad Europos Kokybės Vadybos Fondo modelio įdiegimas sveikatos priežiūros įstaigose yra reikalingas, tačiau 54,9 proc. tyrimo dalyvių mano, kad pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, kuriuose dirba jie patys, užtektų tik kai kurių modelio kriterijų taikymo. Išvados. Mažiau nei pusė medicinos darbuotojų apie sveikatos priežiūros kokybės vadybą yra tik girdėję. Įvertinus įstaigos veiklą pagal Europos Kokybės vadybos Fondo tobulumo modelio kriterijus tyrimo dalyvių nuomone, galimybių ir rezultatų grupės kriterijai nesiekia 50 proc. ribos. Didžioji dauguma medicinos darbuotojų susipažinusių su modelio kriterijais, neabejoja, kad kokybės vadybos modelio įdiegimas sveikatos priežiūros įstaigoje yra reikalingas ir mano, jog taikant modelio kriterijus įstaigos veiklos vertinimui, pagerėtų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Aim of the study. To explore the opinion of health care professionals about possibilities to implement self-assessment model according to the criteria of EFQM. Methods. Anonymous survey of medical staff at two primary health care institutions in Kaunas city and one primary care institution in Kaunas region was conducted. A total number of 72 questionnaires completed by physicians and nurses were analyzed (the response rate 98.6 percent). Statistical analysis of the data was performed by applying SPSS 15.0 program. Results. Nearly half of the respondents pointed out that they are only partially familiar with quality of health care management. The vast majority of health care professionals reported high interests into results of performance of their health care institution and they are concerned about image of health care institution. More than a half partially is interested in policy of the institution they work at. Every third respondent is willing to participate in quality management decision making. According to EFQM excellence model the performance at nine areas are evaluated from 38.8 to 46.7 average percentages by medical staff. It means that the various activities of the performance improvement have been made to ensure the quality of health care services. Leadership criterion of the model was rated by 39.4, people management – 45.0, policy and strategy - 42.4, resources - 41.9, processes - 38.8, people results - 38.8, customer results – 38.8, society results - 46.7, results - 42.7 average percentage. More than two third of respondents are convinced that implementation of EFQM excellence model is essential for quality improvement in health care. Conclusion. The self-assessment of the performance of primary health care institution according the criteria of EFQM excellence model is nearly 50 percent. Awareness improvement of knowledge of medical staff about EFQM criteria and continuous self-assessment of the performance can help to produce more customer-oriented culture in primary health care institutions and improve self-efficacy of health care professional.