Vaikų reabilitacijos specialistų saviveiksmingumas reabilitacijos programų prioritetams
Nedzinskė, Viktorija |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant |
Viktorija Nedzinskė. Vaikų reabilitacijos specialistų saviveiksmingumas reabilitacijos programų prioritetams. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – Doc. Dr. Indrė Bakanienė, darbo konsultantė - Prof. Kristina Berškienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024. Tyrimo hipotezė: vaikų reabilitacijos specialistų orientuotų į šeimą bendrojo pobūdžio informacijos teikimas ir konkrečios informacijos perdavimas didesnis nei tarpasmeninis jautrumo rodymas. Tyrimo tikslas: Ištirti vaikų reabilitacijos specialistų saviveiksmingumą reabilitacijos programų prioritetams. Tyrimo uždaviniai:
- Išsiaiškinti, vaikų reabilitacijos specialistų orientuotų į šeimą tarpasmeninį jautrumo rodymą.
- Išsiaiškinti, vaikų reabilitacijos specialistų orientuoto į šeimą pagarbų elgesį su žmonėmis.
- Išsiaiškinti, vaikų reabilitacijos specialistų orientuoto į šeimą konkrečios informacijos perdavimą.
- Išsiaiškinti, vaikų reabilitacijos specialistų orientuoto į šeimą bendrojo pobūdžio informacijos teikimą. Tyriamieji: 87 specialistai, dirbantys kineziterapeutu, ergoterapeutu, logoterapeutu, psichologu, socialiniu darbuotoju, Lietuvos vaikų reabilitacijos srityje. Iš kurių 33 paslaugų teikėjai dirbantys viešajame sektoriuje ir 54 dirbantys privačiame sektoriuje Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Alytaus, Klaipėdos ir Palangos miestų. Tyrimo metodai: Kiekybinis vienmomentis tyrimas atliekant internetinę anketinę apklausą. Naudotas vaikų negalios tyrimo centro „CanChaild“ klausimynas - MPOC-SP (Measure of Processes of Core for Service Providers). Bendrus kategorijų įverčių rezultatų pateikimui skaičiuojamos kiekvienos skalės balai buvo nustatyti ir pateikti apskaičiuojant elementų įvertičių vidurkį (x) ir 95 % pasikliautiną intervalą (PI). Išvados: Išsiaiškinus paslaugų teikėjų tarpasmeninio jautrumo rodymą, rezultatai atspindėjo didelius skirtumus teikiant į šeimą orientuotas paslaugas, didelė dalis nurodė, kad nepakankamai atsižvelgiama į unikalius kiekvienos šeimos poreikius ir gyvenimo būdą. Išsiaiškinus paslaugų teikėjų pagarbų elgesį su žmonėmis duomenys atspindi, kad pagarbų elgesį su šeimomis reikia tobulinti. Išsiaiškinus paslaugų teikėjų konkrečios informacijos perdavimo rezultatai rodo, kad informacija šeimoms apie įvertinimą, būklę, pažangą ar gydymą perduodama nenuosekliai. Išsiaiškinus paslaugų teikėjų bendrosios informacijos teikimą yra palyginti stiprus, o tai rodo, kad šioje skalėje paslaugų teikėjai pasižymi geriausiomis savybėmis.
Viktorija Nedzinskė. Self-efficacy of child rehabilitation professionals in rehabilitation programme priorities. Job manager - Doc. Dr. Indrė Bakanienė, advisor - Prof. Kristina Berškienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic fot Rehabilitation of Children. Kaunas, 2024. Hypothesis: general information provision and specific information provision by family-oriented child rehabilitation specialists is higher than interpersonal sensitivity display. Aim of the study: to investigate the self-efficacy of child rehabilitation professionals in prioritising rehabilitation programmes. Research goals:
- To investigate the interpersonal sensitivity of family-oriented child rehabilitation professionals.
- To find out the respectful behaviour of family-oriented child rehabilitation professionals towards people.
- To clarify the communication of specific information by family-oriented child rehabilitation professionals.
- To clarify the provision of general information by family-oriented child rehabilitation professionals. Subjects: 87 professionals working as physiotherapists, occupational therapists, speech therapists, psychologists and social workers in the field of children's rehabilitation. 33 service providers working in the public sector and 54 working in the private sector in Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Šiauliai, Tauragė, Alytus, Klaipėda and Palanga. Methods: quantitative single-moment survey using an online questionnaire. The questionnaire used was the MPOC-SP (Measure of Processes of Core for Service Providers) questionnaire from the CanChaild Centre for the Study of Childhood Disability. The total category scores for each scale were calculated and reported by calculating the mean (x) and 95% confidence interval (CI) of the item scores. Conclusions: In terms of providers' interpersonal sensitivity, the results reflected wide variation in the provision of family-centred services, with a high proportion indicating that the unique needs and lifestyles of each family were not sufficiently taken into account. The data on providers' respectful treatment of people reflects that respectful treatment of families needs improvement. Findings from the provider-specific information communication show that information to families about assessment, status, progress, or treatment is not consistently communicated. The transmission of general information by service providers is relatively strong, indicating that service providers have the best performance on this scale.