Viršutinio žandikaulio priekinių dantų proporcingumo įvertinimas ir ryšys su auksine proporcija,RED proporcija ir auksiniu procentu.
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas: Literatūroje dominuoja įvairūs estetiškos šypsenos standartai: auksinė proporcija (GP), pasikartojanti estetinė dantų proporcija (RED) ir auksinis procentas. Šie būdai yra pripažinti ir plačiai naudojami estetiškos šypsenos standartizavimui. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti lietuvių populiacijai artimiausią viršutinio žandikaulio priekinių dantų proporcingumo standartą ir aptarti nustatyto standarto galimą pritaikymą klinikinėje praktikoje atstatinėjant priekinių dantų defektus. Medžiaga ir metodai: Tyrimas buvo atliktas privačioje odontologijos klinikoje Marijampolėje 2020-2021 metais. Pagal įtraukimo kriterijus, buvo atrinkti 79 skirtingi trijų dimensijų viršutinio žandikaulio modeliai. Trimačiai modeliai buvo įkelti į „3 Shape 3D Viewer“ programą, kurioje buvo matuojami 6-ių priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločiai. Gauti duomenys buvo patalpinti statistikos programoje statistinei analizei atlikti. Statistinė analizė buvo atlikta su IBM SPSS v24 programa. Rezultatai: Tiriamųjų imtyje nustatytos auksinės proporcijos vertė tarp ilties ir lateralinio kandžio buvo 103.4 (95% PI [102.3-104.5] ir statistiškai reikšmingai skyrėsi (t (157) = 74.6, p<0.001) nuo originalios auksinės proporcijos vertės . Auksinio procento vertės, nustatytos Lietuvos populiacijoje, buvo 14,46% iltiniams dantims, 14% lateraliniams kandžiams, 21,54% centriniams kandžiams ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo originalaus auksinio procento verčių. Ilties ir lateralinio kandžio bei lateralinio kandžio ir centrinio kandžio pločių santykių skirtumas neatitiko RED proporcijai būtino ekvivalentiškumo kriterijaus, todėl RED proporcijos vertė lietuvių populiacijoje negalėjo būti vertinama. Išvados: Auksinė proporcija, auksinis procentas ir RED proporcija buvo nustatytos kaip neegzistuojančios dantų estetinės proporcijos tiriant natūraliai estetiškas šypsenas Lietuvos populiacijoje, todėl plataus klinikinio pritaikymo neturi. Vertinant šypsenos estetiką ir atstatinėjant viršutinio žandikaulio priekinių dantų defektus rekomenduojama atsižvelgti į specifines populiacijoje dominuojančias šypsenos ypatybes.
Statement of the problem and purpose of the work: Nowadays literature is dominated by various standards of esthetic smile: golden proportion (GP), recurring esthetic dental proportion (RED) and golden percentage. These techniques are recognized and used widely in order to achieve esthetically pleasing smile. The aim of this study is to determine which dental esthetic standard is predominant in Lithuanian population among naturally esthetic smiles and discuss its possible application in clinical practice when treating anterior teeth defects. Material and methods: Study was performed at a private dental clinic in Lithuania, Marijampolė in 2020-2021. According to inclusion criteria, 79 patients were selected to take part in this research. Three-dimensional models of participants‘ upper jaw were uploaded to „3 Shape 3D Viewer“ program in order to measure accurate widths of six maxillary anterior teeth. Obtained data was analyzed using IBM SPSS v24 and sample t-test was performed. Results: Golden proportion between canine and lateral incisor in Lithuanian population was 103.4 (95% PI [102.3-104.5] ) and had significant differences (t (157) = 74.6, p<0.001) from original golden proportion mean. Golden percentage observed in this study was 14,14% for canines, 14% for lateral incisors and 21,54% for central incisors and had significant differences from original golden percentage. RED proportion for canines, lateral incisors and central incisors did not meet the equivalence criteria and could not be assessed in this study. Conclusion: Golden proportion, golden percentage and RED proportion were found not existent among naturally esthetic smiles in Lithuanian population. Therefore, specific population characteristics of smile should be considered when evaluating smile esthetics and treating maxillary anterior teeth defects.