Psichikos sutrikimai atsiradę dėl prefrontalinės smegenų žievės struktūrinių pažaidų, simptomų ryšys su pažaidų lokalizacija. Psichosocialinės išeitys ir pacientų gyvenimo kokybė
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiama informacija apie apie žmogaus smegenų struktūrines ypatybes, psichikos sutrikimus atsiradusius dėl prefrontalinės smegenų žievės struktūrinių pažaidų; Išanalizuoti ir aprašyti koks simptomų ryšys su pažaidų lokalizacija; Išanalizuoti ir aprašyti kokios psichosocialinės išeitys ir pacientų gyvenimo kokybė. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti laisvai prieinami, anglų kalba pateikti straipsniai, kuriuose pateikiami duomenys apie žmogaus ir kitų primatų smegenų skirtumus bei žmogaus smegenų ypatybes, apie prefrontalinės skilties struktūrą, simptomus atsirandančius pažeidus jos struktūras, psichosocialines pasekmes ir pacientų gyvenimo kokybę. Paieškos metu buvo naudojama National Center for Biotechnology Information bibliografinė bazė su raktiniais žodžiais „prefrontal cortex“, „human brain evolution“, „human primate brain differences“, „frontal lobe syndrome“, „frontal lobe treatment, management“. Paieškos rodikliai - metai: 2010-2020. Išvados: Išanalizavus mokslinius straipsnius, stebima tendencija, jog prefrontalinės skilties pažeidimus patyrusiems pacientams sutrinka motyvacija, planavimas, dėmesys, socialinis elgesys ir socialinės sąveikos, socialinių emocijų suvokimas ir reguliacija, į tikslą orientuotas elgesys, impulsų kontrolė, empatija, pacientams tampa sunku numatyti elgesio pasekmes, išspręsti sudėtingesnes problemas. Tokie pacientai gali tapti agresyvūs, konfliktiški ir smurtaujantys, familiarūs, nejautrūs kitų atžvilgių, neadekvatūs socialiniam kontekstui, neatsakingi, nejaučiantys socialinių ribų. Pastebėta, kad ši simptomatika pasireiškia pažeidus ventromedialinę prefrontalinės žievės dalį. Pažeidus dorsolateralinę prefrontalinės žievės dalį ir juostinį vingį, pastebėta, kad pacientai tampa abejingi aplinkos stimulams, sumažėja jų motyvacija ir iniciatyva, emocijos tampa blankios, sulėtėja elgesys. Tokiems pacientams sunku ar net neįmanoma sugrįžti į savo įprastinį kasdienį gyvenimą, darbą, ženkliai suprastėja jų tarpusavio santykiai - prarandami draugai ir artimieji, pacientai praranda savarankiškumą ir nesugeba be pagalbos normaliai funkcionuoti visuomenėje. Padidėja rizika atsirasti piktnaudžiavimui alkoholiu, smurtui, depresijai ar net savižudybei. Analizuojant mokslinius straipsnius apie žmogaus smegenų struktūrų unikalumą, rasta jog kogniciniai procesai ir socialinis mąstymas bei emocijos yra labiausiai išvystytos žmoguje, gal būt dėl reguliacinių DNR sekų mutacijų, kurios galimai nulėmė didesnį neuronų kiekį, gausesnes tarpneuronines jungtis bei didesnę asociacinę žievę.
Objective and research task: to select and analyze scientific articles describing what kind of psychiatric disorder manifests to patients after structural prefrontal cortex damage, what is the connection between damaged structures and symptoms. To determine what kind of psychosocial problems patients deal with and evaluate quality of life changes. For this meta-analysis eligible articles had to be about human and primates brain structural differences, human brain unique characteristics, prefrontal cortex structure, symptoms which manifests after prefrontal cortex damage, psychosocial outcomes and life quality changes in English, with open access. A search was done by using bibliography database „National Center for Biotechnology Information“, by using keywords: „prefrontal cortex“, „human brain evolution“, „human primate brain differences“, „frontal lobe syndrome“, „frontal lobe treatment, management“, with parameters set as follows: Year 2010-2020. Conclusions: after conducting analysis of scientific articles, a tendency was noticed: after prefrontal cortex injury patients experience loss of motivation, planning, attention, appropriate social behavior and interactions, emotional perception and regulation, goal-directed behavior, impulse control, empathy, patients experiences loss of outcome predictions, ability to solve difficult problems. Patients might become aggressive, intractable and violent, familiar, insensitive, inappropriate to social context, irresponsible, crossing social boundaries. Moreover, that kind of symptomatology was noticed after ventromedial prefrontal cortex lesions. On the other hand, after dorsolateral prefrontal and cingulate cortex lesions patients become indifferent to environmental stimulus, lost motivation and initiative, their emotions become blunt, their behavior became slower. As a consequence, patients have difficulties returning to their daily lives, jobs, their relationships become weak, they lost friends and family, independence and they are unable to function normally in society. Therefor there is increased risk of developing alcohol abuse, become violent, depressed or even risk for suicide. After conducting an analysis of scientific articles about human brain structural uniqueness, it is thought that cognitive processes, social cognition and emotions are most evolved in humans, perhaps due to non-coding DNA sequences mutations, which might determined greater number of neurons, interneuronal connections and bigger associative cortex.