Šeimos gydytojų patirties, nuostatų ir nuomonės apie gydymą nerimą mažinančiais ir miegą gerinančiais vaistais analizė
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: Įvertinti šeimos gydytojų patirtį, nuostatas ir nuomonę apie benzodiazepinų bei Z - kartos miegą gerinančių medikamentų skyrimą. Tyrimo uždaviniai: Išanalizuoti šeimos gydytojų patirtį skiriant gydymą benzodiazepinais ir miegą gerinančiais medikamentais. Ištirti šeimos gydytojų nuostatas apie gydymą benzodiazepinais ir miegą gerinančiais medikamentais. Įvertinti šeimos gydytojų nuomonę apie benzodiazepinų ir miegą gerinančių vaistų poveikį. Tyrimo metodai: Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų anoniminės apklausos metodas. Duomenų analizės metodai: gauti duomenys analizuoti SPSS programinio paketo 26.0 versija. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 215 Lietuvoje dirbantys šeimos gydytojai. Tyrimo rezultatai: Virš trečdalio apklaustųjų per 3 mėnesių laikotarpį BZD ir Z – kartos vaistų skyrė daugiau, negu dešimčiai pacientų, tam statistiškai reikšmingos įtakos turi ilgesnė praktikos trukmė (p = 0,003) ir dažni pacientų prašymai šių vaistų skirti (p = 0,000). 94,4 % respondentų sutinka, kad motyvuoti pacientus nutraukti BZD vartojimą yra sudėtinga ir panašus kiekis apklaustųjų teigia, kad nefarmakologinių gydymo priemonių rekomendavimas užima daug šeimos gydytojų laiko. 40,9 % šeimos gydytojų nesutiko, kad ilgalaikis gydymas BZD gali būti pateisinamas, o 35,3 % išsako, kad BZD ir Z – kartos vaistus galima skirti vienos savaitės gydymo kursui. Tik pusė apklaustųjų įvertino, kad nefarmakologinės nemigos, nerimo ar streso gydymo priemonės yra efektyvios. Šeimos gydytojai Z – kartos vaistus įvertino kaip saugesnius medikamentus, negu BZD (p = 0,000). Išvados: Šeimos gydytojai dažnai skiria BZD ir Z - kartos vaistus pacientams, tam įtakos turi jaučiamas spaudimas iš pacientų. Respondentai dažnai susiduria su problemomis motyvuojant pacientus ir darbo laiko stoka. Tarp šeimos gydytojų kylą abejonių dėl nefarmakologinių priemonių efektyvumo gydant nemigos, nerimo ir streso sutrikimus. Šeimos gydytojų manymu, Z - kartos vaistai yra efektyvesni ir saugesni medikamentai, negu BZD, tačiau ši nuomonė neatitinka dabartinių mūsų žinių apie šių vaistų saugumą ar efektyvumą. Praktinės rekomendacijos: Šeimos gydytojams reikėtų objektyviai įvertinti kiek jų jaučiamas empatijos jausmas ir noras padėti pacientams, įtakoja jų pasirinkimą skirti BZD ir Z - kartos vaistus. Taip pat būtina atsižvelgti į šių medikamentų skyrimo rekomendacines gaires.
The aim of the research: to evaluate the experiences, attitudes and opinions of general practinioner‘s towards the administration of benzodiazepines and Z–drugs. Objectives: To analyze the experience of general practitioners‘ in prescribing benzodiazepines and sleep–enhancing drugs for treatment. To investigate general practitioners‘ attitudes towards benzodiazepines and sleep–enhancing medications. To evaluate general practitioners‘ views on the effectiveness of benzodiazepines and sleep–enhancing drugs. Methodology: an anonymous survey questionnaire of general practitioners working in Lithuania. Data analysis methods: obtained data was analyzed using the SPSS program package version 26.0. Data was considered statistically significant at p < 0,05. Participants: The study involved 215 general practitioners working in Lithuania. Results: More than a third of respondents administered BZD and Z – generation drugs over a 3 month period to more than ten patients, which is statistically significant with a longer duration of practice (p = 0,003) and frequent patient requests for these drugs (p = 0,000). 94,4 % percent of the respondents agree that motivating patients to discontinue BZD is difficult and a similar number of general practitioners say that recommending non-pharmacological treatments takes a lot of time. 40,9 % of general practitioners disagreed that long-term treatment with BZD could be justified, and 35,3 % state that BZD and Z – generation drugs can be given as a one – week course of treatment. Half of those surveyed rated non-pharmacological treatments for insomnia, anxiety and stress as effective. General practitioners rated Z – generation drugs as safer than BZD (p = 0,000). Conclusions: General practitioners often prescribe BZD and Z – generation drugs to patients, which is influenced by the pressure perceived from patients. Respondents often face problems in motivating patients and in the lack of consultation time. There is doubt among general practitioners about the effectiveness of non–pharmacological measures in treating insomnia, anxiety and stress disorders. General practitioners consider Z – generation drugs to be more effective and safer than BZDs, but this view is not in line with our current knowledge of the safety or efficacy of these drugs. Recommendations: General practitioners should assess the extent to which their sense of empathy and willingness to help patients influences their choice to prescribe BZDs and Z – generation medications. Also, more attention should be payed to the recommended guidelines for these medications.