Miokardo gyvybingumo nustatymas pozitronų emisijos tomografijos metodu

Autorius: Liveta Daleckytė Darbo pavadinimas: Miokardo gyvybingumo nustatymas pozitronų emisijos tomografijos metodu Darbo tikslas: Išsiaiškinti širdies PET metodo diagnostinę reikšmę, vertinant miokardo gyvybingumą pacientams, sergantiems IŠL, ir parenkant tolimesnę gydymo taktiką. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti MPS su 99mTc-MIBI tyrimo duomenis ir įvertinti pacientų, sergančių IŠL, miokardo perfuzijos sutrikimą. 2. Surinkus miokardo metabolizmo tyrimo su 18F-FDG duomenis ir palyginus su MPS su 99mTc-MIBI tyrimo rezultatais, įvertinti miokardo gyvybingumą ir išsiaiškinti širdies PET tyrimo svarbą, atrenkant pacientus revaskuliarizacijai. 3. Išsiaiškinti, koks revaskuliarizacijos metodas dažniausiai taikomas pacientams, kuriems yra nustatytas hibernuojantis miokardas ir kuriai daliai pacientų po širdies PET tyrimo taikyta pakartotinė revaskuliarizacija. Tyrimo dalyviai ir metodai: retrospektyvinio tyrimo metu, pagal kriterijus (nustatyta IŠL, persirgtas MI, sumažėjusi KSIF, 2012.10.01-2020.05.31 atlikta širdies PET) atrinkti 70 pacientų - 64 (91,4 proc.) vyrai ir 6 (6,8 proc.) moterys. Analizuoti MPS su 99Tc-MIBI ir metabolizmo tyrimo su 18F-FDG aprašai, remiantis 17-os segmentų schema. Perfuzijos sutrikimas vertintas pagal defekto apimtį ir laipsnį, metabolizmas - 18F-FDG kaupimą. Rinkti duomenys apie revaskuliarizacijos atlikimą ir taikytą metodą. Duomenys analizuoti naudojant SPSS 23.0.0 ir GraphPad Prism 9.0.0 statistikos programas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05. Rezultatai: Išanalizuoti 1190 segmentai, iš kurių 549 segmentuose rastas įvairaus laipsnio perfuzijos sutrikimas (vidutiniškai 7,8 ± 2,7 segmento/ligoniui). Net 302 segmentuose nustatytas gilus perfuzijos sutrikimas ir dažniausiai stebėtas priekinėje (49 segmentai), apatinėje sienoje (79 segmentai) ir pertvaroje (70 segmentų). Dažniausiai įvairaus laipsnio perfuzijos sutrikimai stebėti KVA teritorijoje - 233 segmentuose (vidutiniškai 3,3±1,6 segmento/ligoniui), iš kurių 148 segmentuose – gilus perfuzijos sutrikimas. Gyvybingas išemizuotas miokardas stebėtas 247 segmentuose (45 proc.), hibernuojantis miokardas – 123 segmentuose (22,4 proc.), miokardo randas – 179 segmentuose (32,6 proc.). 50 proc. (n=35) pacientų hibernuojantis miokardas stebėtas <2 segmentuose, kitiems 50 proc. (n=35) ≥2 segmentų, pastariesiems visiems 100 proc. taikyta revaskuliarizacija: 57,1 proc. (n=20) atlikta PTVAA, o 42,9 proc. (n=15) - AVAJO. 11,4 proc. (n=4) pacientų buvo taikyta pakartotinė revaskuliarizacija. 71,4 proc. (n=25) revaskuliarizacija buvo atlikta tais pačiais metais kaip ir širdies PET tyrimas. Išvados: 1. Pacientams, sergantiems IŠL su ryškia KS disfunkcija, gilus miokardo perfuzijos sutrikimas, nustatytas 25,3 proc. visų segmentų ir dažniau stebimas priekinėje (16,2 proc.), apatinėje sienoje (26,2 proc.) ir pertvaroje (23,2 proc.). 12,4 proc. visų segmentų gilus perfuzijos sutrikimas nutatytas KVA aprūpinamuose segmentuose. 2. Didelės rizikos pacientams širdies PET tyrimas leidžia tiksliai nustatyti gyvybingą išemizuotą miokardą (45 proc.), hibernuojantį miokardą (22,4 proc.) bei miokardo randą (32,6 proc.) ir nuspręsti dėl revaskuliarizacijos būtinimo. Nustačius hibernuojančio miokardo plotą ≥2 segmentų, revaskuliarizacija buvo taikyta visiems pacientams - 100 proc. 3. Nustačius hibernuojančio miokardo plotą ≥2 segmentų, 57,1 proc. pacientų atlikta PTVVA. Po širdies PET tyrimo pakartotinė revaskuliarizacija atlikta 11,4 proc. pacientų.

Author: Liveta Daleckytė Title: Role of PET/CT in the assessment of myocardial viability The aim: To evaluate diagnostic significance of the cardiac PET technique for assessment of myocardial viability in patients with CHD and for choosing (selecting) further treatment tactics. Objectives: 1. To collect the MPS with 99mTc-MIBI scan data and assess myocardial perfusion abnormalities in patients with CHD. 2. To collect the data of myocardial metabolism from 18F-FDG scan data and compare it with the results of the MPS with 99mTc-MIBI scan, to assess myocardial viability and to evaluate significance of cardiac PET scan in selecting the patients for revascularization. 3. To evaluate the most frequently used revascularization technique in the case of patients with diagnosed hibernating myocardium and proportion of the patients who underwent repeated revascularization post cardiac PET scan. Methods: Seventy patients (64 (91.4%) males and 6 (6.8%) females) were screened during the retrospective study based on the particular criteria (diagnosed CHD, history of MI, decreased LVEF and cardiac PET scan performed between the 1st of October, 2012 and 31st of May, 2020). Reports of the MPS with 99Tc-MIBI and metabolism with 18F-FDG scans were analysed following the 17-segment model. Perfusion deffects were assessed based on the extent and degree of the defect, and metabolism was assessed based on accumulation of 18F-FDG in the areas of perfusion defects. Information on revascularization process and technique was collected. The collected data was analysed using the SPSS 23.0.0 and GraphPad Prism 9.0.0 statistical software. A p value of < 0.05 was considered significant. Results: In total 1190 segments were analysed; perfusion defects of various degrees (the average of 7.8 ± 2.7 segments/patient) were found in 549 of the analysed segments. Severe perfusion defect was detected in as many as 302 segments and was mostly observed in the anterior (49 segments) wall, the inferior wall (79 segments) and the septum (70 segments). Perfusion defects of various degrees were mostly observed in the LCA territory: 233 segments (the average of 3.3 ± 1.6 segments/patient), in 148 of which the perfusion defects were severe. The viable ischaemic myocardium was detected in 247 segments (45%), the hibernating myocardium - in 123 segments (22.4%), and the myocardial scar - in 179 segments (32.6%). The hibernating myocardium was detected in less than 2 segments in 50% of patients (n=35) and the remaining 50% of patients (n=35) had it in ≥2 segments; all 100% of the later underwent revascularization: 57.1% (n=20) of them underwent PTCA, and 42.9% (n=15) of them underwent CABG. Four patients (11.4%) underwent second revascularization. Twenty five (71.4%) patients underwent revascularization during the same year after the cardiac PET scan. Conclusions: 1. Severe myocardial perfusion defects were detected in 25.3% of all segments and were mostly located in the anterior wall (16.2%), the inferior wall (26.2%) and the septum (23.2%) in patients with CHD and significant dysfunction of the LV. Severe perfusion defects were mainly detected in the LAD teritory (12.4%). 2. The cardiac PET scan enables accurate identification of viable ischaemic myocardium (45%), hibernating myocardium (22.4%) and scar (32.6%); this facilitates decision on the necessity of revascularization for the high-risk patients. When the region of hibernating myocardium was larger than 2 segments, all the patients (100%) underwent revascularization. 3. PTCA was performed in 57.1% of all revascularized patients. Four patients (11.4%) underwent second revascularization after cardiac PET scan.