Šunims erkių pernešamų ligų diagnostikos, gydymo būdų ir komplikacijų analizė
Ščervianinaitė, Dominyka |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Urbanavičienė, Justina | Komisijos narys / Committee Member |
Šiame baigiamajame darbe buvo atlikti du kokybiniai tyrimai. Pirmasis tyrimas – apklausa. Respondentų apklausa atlikta 2021 m. kovo–spalio mėnesiais. Sudarytas klausimynas ir apklausti 128 šunų savininkai, kurie lankosi smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X ar socialinių tinklų gyvūnų mylėtojų grupėse. Buvo klausiama apie erkių įsisiurbimą, šunų sergamumą erkių pernešamomis ligomis, ligų komplikacijas, apie šunims taikomas profilaktines priemones, vedžiojimo ir laikymo ypatumus. Ieškota šių aspektų sąsajų su užsikrėtimu erkių pernešamomis ligomis. Išsiaiškinta, jog rečiausiai erkių pernešamomis ligomis sirgo šunys, kurių kailį šeimininkai tikrindavo po kiekvieno pasivaikščiojimo. Dažniausiai erkės įsisiurbdavo šunims, kurie buvo laikomi namuose, o vedžiojami miškuose. Šunims, kuriems kaip antiparazitinės profilaktinės priemonės taikomi gintariniai karoliai, šampūnai, ultragarsiniai pakabukai, eteriniai aliejai bei purškikliai ar aerozoliai, erkės įsisiurbdavo dažniausiai. Vienas iš pagrindinių šalutinių poveikių naudojant profilaktines priemones – alerginė odos reakcija, dažniausiai pasireiškusi dėl antiparazitinių šampūnų. Kitas atliktas tyrimas buvo klinikinių atvejų analizė. Tirti 39 pacientai – 17-os skirtingų veislių 1–16 metų amžiaus patelės ir patinai. Tyrimas atliktas 2021 m. kovo–lapkričio mėnesiais. Erkių pernešamoms ligoms diagnozuoti naudoti šie metodai: anamnezės ir klinikinių simptomų interpretacijos, periferinio kraujo tepinėlių mikroskopinė analizė, morfologinių ir biocheminių kraujo tyrimų analizė, serologiniai greitieji imunofermentinės analizės metodu paremti testai. Visiems pacientams buvo diagnozuota babeziozė. Daugiausia pacientų buvo infekuoti pavasarį ir rudenį, balandžio bei spalio mėnesiais. Dažniausiai babeziozė buvo diagnozuota 9–11 metų šunims. Veislinių šunų sirgo daugiau nei mišrūnų, dažniau vokiečių aviganiai ir Jorkšyro terjerai. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai buvo vangumas, hipertermija bei sumažėjęs apetitas. Daugiau nei pusei pacientų pasireiškė normocitinė normochrominė anemija, o beveik visiems – trombocitopenija. Didesnei daliai šunų pasireiškė šlapimo spalvos pokyčiai. Visiems pacientams skirtas antiparazitinis vaistas ,,Imidocarb“. Iš medikamentų dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antianeminiai preparatai ir antibiotikai. Didesnei daliai sirgusių pacientų pasireiškusios komplikacijos buvo hepatopatija ir neurologiniai sutrikimai.
Two qualitative studies were carried out in this thesis. The first study was a survey. The survey part was carried out between March and October 2021. A questionnaire was designed and 128 dog owners who visit the small animal veterinary clinic X or the social networking groups of animal lovers were interviewed. Questions were asked about tick bites, the incidence of tick-borne diseases in dogs, and complications of diseases. Also some questions were about preventive measures for dogs, the peculiarities of walking and keeping them. The links between these aspects and tick-borne diseases were sought. It was found that dogs whose owners checked their coats after every walk were the least likely to suffer from tick-borne diseases. Dogs kept at home and walked in forests were the most likely to be infested with ticks. Dogs treated with amber necklaces, shampoos, ultrasonic pendants, essential oils and sprays or aerosols as antiparasitic prophylactics were the most likely to pick up ticks. One of the main side effects of the use of prophylactics is allergic skin reactions. This was most often caused by antiparasitic shampoos. Another study carried out was a clinical case study. Thirty-nine patients, 17 different breeds, females and males, aged between 1 and 16 years were studied. The study was carried out between March and November 2021. Methods used to diagnose tick-borne diseases in dogs included interpretation of history and clinical symptoms, microscopy of blood smears, analysis of morphological and biochemical blood tests, and serological rapid immunoassays. All patients were diagnosed with babesiosis. The majority of patients were infected in spring (April) and autumn (October). Babesiosis was most commonly diagnosed in dogs aged 9–11 years. Pure-bred dogs were more affected than crossbred dogs, with a higher incidence in German Shepherds and Yorkshire Terriers. The most common symptoms were sluggishness, hyperthermia and decreased appetite. More than half of the patients had normocytic normochromic anaemia and almost all had thrombocytopenia. A higher proportion of dogs had urine colour changes. All patients were treated with the antiparasitic drug 'Imidocarb'. The most common medications were non-steroidal anti- inflammatory drugs, antianemic drugs and antibiotics. Complications occurred in the majority of patients, mainly hepatopathy and neurological disorders.