Aktualiausių citochromų variantų dažnis sergantiesiems psichikos ligomis.

Abstract

Tyrimo tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių psichikos ligomis, CYP2D6, CYP2C9, CYP2C19, VKORC1 variantų dažnį. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti greito ir lėto metabolizmo dažnį sergant psichikos ligomis. 2. Palyginti moterų ir vyrų grupes pagal CYP genų dažnį. 3. Palyginti CYP variantų dažnį tarp sergančiųjų skirtingomis psichikos ligomis Metodai: Atlikus koduotų medicininių duomenų analizę nustatyta pacientų lytis, amžius, liga, metabolizmo tipas pagal CYP2D6, CYP2C19, CYP2C19, VKORC1. Remiantis farmakogenetinių tyrimų rezultatus ir duomenis apie amžių, lytį, ligą vertinamas greito ir lėto metabolizmo CYP dažnis sergant psichikos ligomis, palyginamos moterų ir vyrų grupes pagal CYP dažnį, taip pat nustatomas CYP variantų dažnis tarp sergančiųjų skirtingomis psichikos ligomis. Imtis: 55 Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos ir Inmedica klinikos pacientai, sergantys psichikos ligomis ir elgesio sutrikimais, kuriems buvo atlikti farmakogenetiniai tyrimai dėl vaistų paskyrimo. Tyrimo rezultatai ir išvados: Tarp tiriamųjų CYP2C19, CYP2D6, VKORC1 greitasis metabolizmo variantas nustatytas 38,2%, 3,6%, 12,7%. Lėtasis medžiagų skaidymas dėl CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6, VKORC1 alelinių variacijų atitinkamai buvo nustatytas 1,8%, 7,2%, 1,8% ir 27,3% iš visų tiriamųjų. Moterų grupėje dažniausiai pasireiškė normalaus intensyvumo CYP2C19 (45,5%), CYP2C9 (51,5%) ir CYP2D6 (87,9%) genetinis variantas. Šioje grupėje CYP2C19 ultra – greitųjų ir lėtųjų metabolizuotojų buvo po 3,0%. Moterų grupėje greitųjų CYP2C19 metabolizuotojų buvo 30,3%. Tarpinis CYP2C9 metabolizmo variantas nustatytas 42,4% pacienčių. Lėtųjų ar ultra – greitųjų metabolizuotojų pagal CYP2D6 variantą buvo 3,0% ir 6,1%. Vyrų grupėje normalaus intensyvumo CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6 genetinis variantas atitinkamai sudarė 40,9%, 50%, 81,8%. Greitojo CYP2C19 metabolizmo variantas nustatytas 40,9% atvejų. Tarpinis CYP2C9 metabolizmo tipas nustatytas 40,9%, o CYP2D6 - 13,6%. CYP2C9 lėtųjų metabolizuotojų buvo 9,1%. Lėtųjų ar ultra – greitųjų CYP2D6 metabolizuotojų nenustatyta nei vienam iš tiriamųjų. Tyrimo metu nustatyta, kad 81,8% sergančiųjų depresija ir bipoliniu sutrikimu turėjo normalus intensyvumo CYP2D6 genetinį variantą. Lėtųjų, tarpinio intensyvumo, greitųjų ir ultra – greitųjų metabolizmo variantų nustatyta po 4,5% . CYP2C9 tarpinio intensyvumo metabolizmas nustatytas 54,5% pacientų. CYP2C19 normalaus intensyvumo metabolizmas pasireiškė 40,9% pacientų, o lėtasis - 4,5%. Šizoafektiniu sutrikimu sirgusių pacientų grupėje tarp CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6 dažniausiai pasireiškė normalaus intensyvumo metabolizmas, atitinkamai sudarydamas po 23,1%, 76,9%, ir 76,9 % visų atvejų. Ultra - greitieji metabolizuotojai sudarė po 7,7% visų CYP2C19 ir CYP2D6 variantų. CYP2C19 ir CYP2D6 greitojo metabolizmo fenotipai sudarė atitinkamai 23,1% ir 7,7%. Lėtojo metabolizmo variantų nenustatyta nei vienam iš tiriamųjų. Kitomis ligomis sergančiųjų grupėje neaptikta nei vieno atvejo kai CYP2D6, CYP2C9, CYP2C19 priklausytų lėtojo arba ultra – greitojo metabolizmo variantui. Tarp šių trijų fermentų didžiąją dalį sudarė normalaus intensyvumo metabolizmo variantas (CYP2D6 – 95,0%, CYP2C9 – 60,0%, CYP2C19 – 45,0%). Tarpinio intensyvumo metabolizmas buvo nustatytas 5,0% CYP2D6, 5,0% CYP2C19 ir 40,0% CYP2C9 visų tirtų atvejų.