„Neišnešiotų ir normalaus gestacinio amžiaus kūdikių, kuriems diagnozuotas raumenų hipertonusas ir motorinės raidos sutrikimas, funkcinės raidos ypatumai ir korekcijos galimybės taikant kineziterapiją“

Tikslas Įvertinti, normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų naujagimių, kuriems diagnozuotas raumenų hipertonusas ir motorinės raidos sutrikimas, motorinės raidos ypatumus pirmais gyvenimo metais. Uždaviniai

1. Įvertinti ir palyginti normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų naujagimių motorinę raidą prieš ir po kineziterapijos procedūrų.
2. Įvertinti gimimo svorio įtaką normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų naujagimių motorinei raidai prieš ir po kineziterapijos.
3. Įvertinti gimimo amžiaus įtaką normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų naujagimių motorinei raidai. Kontingentas Tyrimas atliktas VŠĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje 2007 – 2009 metais, Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje. Tyrime dalyvavo keturiasdešimt devyni 4 – 12 mėnesių kūdikiai, jiems visiems diagnozuotas raumenų hipertonusas ir motorinės raidos sutrikimas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes – gimę normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešioti kūdikiai. Visi tiriamieji į ankstyvąją reabilitaciją atvyko reabilitologo paskyrimu, kiekvienam jų buvo atlikta 16 kineziterapijos procedūrų. Tyrimo metodika Kineziterapijos procedūrų veiksmingumui vertinti pasirinkta „Miuncheno funkcinė raidos diagnostika. Pirmieji gyvenimo metai“. Buvo vertinamos ropojimo, sėdėjimo, vaikščiojimo ir griebimo funkcijos. Išvados
4. Lyginant normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių atsigavimą po kineziterapijos visose vertintose motorikos funkcijose (ropojimas, sėdėjimas, vaikščiojimas, griebimas) nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas abiejose grupėse (p<0,05). Tačiau lyginant normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių motorinės raidos duomenis po kineziterapijos tarpusavyje, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
5. Skirtingo svorio normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių motorinės funkcijos (ropojimas, sėdėjimas, vaikščiojimas ir griebimas) prieš kineziterapiją statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Tačiau gimimo svoris normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių motorinei raidai po kineziterapijos statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).
6. Gimimo amžius normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių motorinės funkcijos (ropojimas, sėdėjimas, vaikščiojimas ir griebimas) vystymuisi įtakos turėjo. Neišnešiotų naujagimių ropojimo ir griebimo raida statistiškai patikimai buvo išsivysčiusi mažiau, nei normalaus gestacinio amžiaus kūdikių prieš kineziterapiją (p<0,05). Tačiau gimimo amžius įtakos kūdikių motorinei raidai baigus kineziterapijos užsiėmimus neturėjo (p>0,05).

Aim of the research To estimate the psychomotoric development of preterm and normal gestation age babies, with spasticity and motor delay during their first year of living. Objectives

1. To estimate and compare the psychometric development of preterm and normal gestation age babies before and after physical therapy.
2. To estimate the influence of birth weight upon preterm and normal gestation age babies for psychometric development before and after physical therapy.
3. To estimate the influence of babies birth gestation week on their psychometric development. Contingent The research was performed in the Division of Early Rehabilitation of Kaunas Kalnieciu outpatient clinic. The research was performed in 2007 – 2009. Forty-nine 4 – 12 months old patients took part in the research with the diagnosis of spasticity and motor delay. The exploratory babies were divided into several groups: preterm and normal gestation age (term). The rehabilitation physician had prescribed physical therapy. All patients underwent 16 physical therapy procedures. Methods of the research „Munich functional development scale. First living year“ was used to evaluate the effectiveness of physical therapy. We evaluated prone, sitting, walking and grasping spheres. Conclusions
4. The results of the research have shown that early physical therapy statistically significantly improved in all groups before and after physical therapy in all motor functions (p<0,05). However, the comparison of the psychomotoric development data in preterm and term groups after physical therapy did not reveal statistically significant improvement. (p>0,05).
5. Before physical therapy in different weight groups we got statistically significant improvement in all spheres (p<0,05). But after physical therapy the birth weight for both preterm and term groups did not have any statistically significant influence upon the psychomotoric development (p>0,05).
6. Before physical therapy in different gestation age groups we got statistically significant improvement in prone and grasp spheres (p<0,05). In other spheres there were no statistically significant results (p>0,05). But after physical therapy we did not get statistically significant improvement (p>0,05).