Replacement of liver biopsy by non-invasive test in chronic liver disease: a systematic review
Hamaoui, Michael Arie |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Nemira, Jurkiene | Komisijos narys / Committee Member |
Background: Among the available approaches, in order to diagnose and for the management of parenchymal liver disease, liver biopsy remains the choice, which possibly provides the most direct and reliable information regarding fibrosis patterns and changes in the parenchyma at different clinical stages and with different etiology. Liver biopsy may be used in patients with suspected liver cirrhosis to confirm the diagnosis, or exclude other liver pathologies. It provides accurate staging of the degree of liver injury in order to enable the prediction of prognosis and manage treatment decisions. However, it is an invasive procedure that carries the risk of morbidity, mortality and sampling error is very frequent since a large sample is required for an ideal assessment. In recent years, different approaches have been developed and improved, as non-invasive procedures to diagnose chronic liver disease. These non-invasive tests represents a lower cost, an easy and routinely procedure and can be suitable for liver biopsy replacement. It is expected to reduce, but not completely eliminate the need of liver biopsy. Objectives: This work aims to compare and review recent literature about the non-invasive tests used in the diagnosis of chronic liver disease, considering its limitations and advantages in order to identify if liver biopsy could be replaced. Methods: A systematic literature review was performed to ascertain the performance and prognosis accuracy of laboratory tests (direct and indirect markers), Fibroscan, ultrasonography, Ultrasound elastography, CT scan and MRI for the detection of liver fibrosis and cirrhosis. Results: The combination of direct and indirect markers has reported an accuracy of 95.3% in chronic liver disease. The performance of Fibroscan has shown an accuracy of 92%, it correlates with liver biopsy examination for significant fibrosis. The accuracy of Fibroscan remains very high, nevermind the cause of fibrosis and cirrhosis, Contrast enhanced CT imaging is been considered to be the most potential technique in the evaluation of liver fibrosis. The MR elastography in the detection of liver fibrosis and cirrhosis demonstrate an excellent outcome with a predictive sensitivity of 98% and specificity of 99%. Conclusion: Non-invasive markers are improving day after day, becoming less expensive and more accurate, however they cannot replace liver biopsy. All those non invasive tests have shown a reduction in the need of liver biopsy, based on these findings, it is conceivable to anticipate and predict the outcome of liver disease, therefore it is expected to reduce but not completely abolish the use of liver biopsy.
Siekiant diagnozuoti ir gydyti parenchiminę kepenų ligą, be kitų galimų metodų vis dar renkamasi kepenų biopsiją, kuri galimai yra labiausiai tiesioginė ir patikima informacija, susijusi su fibrozės modeliais ir parenchimos pokyčiais skirtingais klinikiniais etapais bei su skirtinga etiologija. Kepenų biopsiją galima atlikti tiems pacientams, kuriems įtariama kepenų cirozė, kad būtų patvirtinta diagnozė arba atmestos kitos kepenų patologijos. Ji užtikrina tikslų kepenų pažeidimo laipsnio nustatymą, kad būtų galima prognozuoti ir teisingai pasirinkti gydymo taktiką. Vis dėlto tai invazinė procedūra, susijusi su sergamumu ir mirtingumu, o imant mėginį dažnai pasitaiko klaidų, nes norint atlikti idealų vertinimą, reikalingas didelis mėginys. Pastaraisiais metais buvo sukurti ir patobulinti įvairūs metodai – neinvazinės procedūros, leidžiančios diagnozuoti lėtinę kepenų ligą. Šie neinvaziniai testai yra pigesnė, įprasta ir šabloniška procedūra, kuri gali tinkamai pakeisti kepenų biopsiją. Tikimasi, kad kepenų biopsijos poreikis sumažės, bet visiškai neišnyks. Tikslai: Šio darbo tikslai yra palyginti ir peržiūrėti pastaruosius literatūros šaltinius apie neinvazinius testus, naudojamus diagnozuojant lėtinę kepenų ligą, apsvarstant jų apribojimus ir privalumus, kad būtų galima nuspręsti, ar jie gali pakeisti kepenų biopsiją. Metodai: Buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kad būtų nustatytas laboratorinių testų (tiesioginių ir netiesioginių žymenų), elastografijos Fibroscan aparatu, echoskopijos, ultragarsinės elastografijos, KT skenavimo ir MR diqagnostinis ir prognozinis tikslumas aptinkant kepenų fibrozę bei cirozę. Rezultatai: Derinant tiesioginius ir netiesioginius žymenis, nustatytas 95.3% tikslumas diagnozuojant lėtinę kepenų ligą. Fibroscan tikslumas buvo 92%, jis siejamas su kepenų biopsijos tyrimu ieškant reikšmingos fibrozės. Fibroscan tikslumas išlieka labai aukštas, kad ir kokia būtų fibrozės ir cirozės priežastis. Kontrastinis KT tyrimas laikomas labiausiai potencialia technika vertinant kepenų fibrozę. Siekiant aptikti kepenų fibrozę ir cirozę, MR elastografijos rezultatai puikūs, jos prognozinis jautrumas 98%, o specifiškumas 99%. Išvada: Neinvaziniai tyrimai kasdien tampa vis tobulesni, pigesni ir tikslesni, tačiau negali pakeisti kepenų biopsijos. Visi šie neinvaziniai tyrimai sumažino kepenų biopsijos poreikį, o remiantis šiais rezultatais, galima numanyti ir kepenų ligos prognozę, todėl tikimasi, kad kepenų biopsijos poreikis sumažės, tačiau visiškai neišnyks.