Įvairių pašarų papildų poveikis karvių organizmui ir pieno kokybiniams rodikliams
Orentaitė, Sonata |
Žymantienė, Judita |
Šernienė, Loreta | Recenzentas / Reviewer |
Vaitkevičienė, Milda | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Stanevičius, Zenonas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Matusevičius, Algimantas | Komisijos narys / Committee Member |
Malakauskas, Mindaugas | Komisijos narys / Committee Member |
Sekmokienė, Dalia | Komisijos narys / Committee Member |
Zaborskienė, Gintarė | Komisijos narys / Committee Member |
Lukoševičius, Leonardas | Komisijos narys / Committee Member |
Petkevičius, Saulius | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Išanalizuoti įvairių pašarų papildų, naudojamų pieninių karvių racionuose, įtaką organizmo funkcijoms reguliuoti, ypatumus, jų poveikį pieno sudėčiai ir kokybiniams rodikliams. Remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų atliktais parodomaisiais bandymais Lietuvos respublikos rajonuose ir ataskaitomis, moksliniais eksperimentais atliktais ūkiuose ir bendrovėse išanalizuota, susisteminta, palyginta ir įvertinta įvairių pašarų papildų, naudotų karvių mitybai poveikis jų organizmo, kai kurioms funkcijoms, pieno sudėčiai ir kokybei. Pieno kokybės rodikliai po planinių kontrolinių melžimų buvo nustatyti Vį „Pieno tyrimai“ pagal priimtas, rutininių tyrimų metodikas. Riebalų, baltymų, laktozės, urėjos (šlapalo) kiekio tyrimai atlikti infraraudonosios spinduliuotės vidutinės srities matuokliu Lactoscope FTIR (FT1.02.001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) tyrimas atliekamas naudojant matuoklį „SomaScope“. Šiame darbe išnagrinėta, išanalizuota ir susisteminta karvių šėrime naudoti pašarų papildai (2002 – 2008 m.). LR ūkiuose, jų poveikis pieno kiekybinams ir kokybiniams parametrams. Mokslinių tyrimų rezultatai karvių šėrimui naudojant pašarų papildus buvo gauti remiantis 7 ūkiuose ar bendrovėse atliktais bandymais LVA GI (2002; 2004), Kauno rajone Vosyliaus B. ūkyje (2002), Kupiškio rajone Strazdo G. ūkyje (2005), Panevėžio rajone Kisielio A. ūkyje (2005, 2006), LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre (2006, 2007), Radviliškio rajone Dikavičiaus I. ūkyje (2006), Raseinių rajone Kalnųjų ŽŪB, Dumšiškių ŽŪB bei Šlynos ŽŪB ( 2007-2008). Remiantis respublikoje atliktais moksliniais bandymais, buvo vertinta ir analizuota 11 bandymų rezultatai, kai melžiamų karvių racionai buvo koreguojami, ieškant optimaliausių rezultatų, gerinant pieno cheminės sudėties parametrus ir didinant produktyvumą bei nekenkiant karvių sveikatai. Nustatyta, kad pašarų papildai ne visų rūšių turėjo įtakos pieno parametrams. Taip pat išanalizuota, kad melžiamų karvių racionus papildant , kai kuriais pašarų specifiniais daviniais, pirmiausia pakinta pieno cheminė sudėtis ir svarbiausia kokybiniai parametrai.
- Pieno primilžių didinimui ir pieno kokybinių parametrų koregavimui tikslinga naudoti įvairios sudėties pašarų priedus, subalansuotus pagal karvių organizmo fiziologinius parametrus. Nenustatyta nei vieno priedo, kuris optimaliausiai veiktų visus pieno kokybinius rodiklius.
- Kukurūzų ir cukrinių runkelių griežinių siloso priedas karvių racione turėjo didesnės įtakos pieno kokybiniams rodikliams ir piene sumažino riebalų kiekį 0,01proc., urėjos 3,00 proc., bet padidino baltymų kiekį 0,19 proc. ir laktozės - 0,03 proc. Racionus papildžius rapsų išspaudomis laktozės kiekis buvo 0,12 proc. didesnis, nei kontrolinėje grupėje.
- Praturtinus karvių racionus pašariniu papildu „LIPROT SG 9" karvių primilžis buvo 2,2 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Per bandymo 60 dienų tyrimo laikotarpį iš karvės vidutiniškai buvo gauta 2,93 kg pieno riebalų ir 1,18 kg pieno cukraus daugiau nei iš kontrolinėje grupėje.
- Vartojant mielių Saccharomyces cerevisiae priedą karvių racione riebalų sumažėjo 0,01 proc., baltymų 0,03 proc., laktozės kiekis nekito, bet 18,31 proc. sumažėjo somatinių ląstelių skaičius.
- Iš karvių, šertų LEVUCELL® SC probiotiko priedu, buvo primelžta 4,2 kg pieno daugiau (p<0,05) nei iš karvių, negavusių šio priedo. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekis abiejose karvių grupėse tyrimo pradžioje ir pabaigoje kito nežymiai (p>0,05). Karves šeriant minėtu priedu nustatyta, kad piene SLS buvo 39,7 tūkst./ml mažiau (p>0,05) nei tyrimo pradžioje, kol karvės dar nebuvo gavusios šio probiotiko.
- Melžiamų karvių racioną papildžius mikrodumbliu Spirulina platensis primilžiai iš karvės nekito. Po 30 bandymo dienų karvių, gavusių Spirulina platensis biomasės, pieno riebalų kiekis piene padidėjo 0,86 proc., tačiau baltymų ir laktozės kiekis nekito. Piene SLS buvo 135,2 tūkst./ml, arba 29,1 proc., mažiau nei kontrolinės grupės karvių piene.
- Karvių racioną praturtinus pašarų priedu „Biosaf Sc 47" piene riebalų buvo 0,7 proc. daugiau, o baltymų 0,19 proc. mažiau nei kontrolinių karvių. Laktozės kiekis piene ir bandomoje, ir kontrolinėje grupėje buvo panašus ir atitiko normą. SLS bandomoje grupėje atitiko normą, o kontrolinės grupės viršijo normą (400 tūkst/ml).
- Karvių racioną papildžius pašarų priedu „Acetona Dry“ per 60 bandymo dienų iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta 597 kg pieno daugiau nei iš kontrolinių. Riebalų bandomosios grupės karvių piene buvo 0,36 proc., o baltymų 0,11 proc., laktozės 0,27 proc. daugiau nei kontrolinėje. SLS abiejose grupėse buvo padidėjęs lyginant su norma.
- Preparato „Lutrell“ priedas karvių racionuose padidino pieno primilžius 21,00 proc., sumažino 0,04 proc. riebalų kiekį ir 0,02 proc. baltymų, bet neturėjo įtakos laktozės kiekiui bei SLS.
- Melžiamų karvių racioną papildžius fermento lizocimo G3x+vitaminų A ,C, E mišinio papildu pagal rekomenduojamą instrukciją, SLS sumažėjo 84,00 proc., laktozės kiekis tarp bandomosios ir kontrolinės grupių nesiskyrė, o pieno riebalų, baltymų ir urėjos koncentracijai papildo panaudojimas statistiškai patikimos įtakos neturėjo.
- Didžiausi pieno primilžiai iš karvės buvo gauti karvių racionus papildžius Acetona Dry papildu. Vartojant įvairios sudėties pašarų papildus melžiamų karvių racione galima padidinti pieno primilžius 20-30 proc., baltymingumą 0,19-0,30 proc., laktozės kiekį 0,27 proc. įtakoti pieno riebalų kitimą 0,3-15,0 proc. bei sumažinti somatinių ląstelių skaičių 18,31-29,1 procentų.
Feed - one of the key factors affecting the cows' health and welfare, used in human food and animal products safety and quality, as well as environmental protection. When forage quality, milk quality and there is no quality problems, and feed production and use of supplements should be given special attention. However, the good feed is not easy to prepare, so in order to avoid loss of feed preparation stage, is being increasingly used in various supplements. Feed supplements can improve cow health, increase yields, improve milk quality and increase milk protein, a positive impact hemopoiesis, immunity and reproductive properties. Final aim - to analyze the different feed supplements used in dairy cows functions of the body to regulate the peculiarities of their effects on the body and milk quality parameters. Job tasks: To evaluate the use of feed supplements for dairy cows and the benefits of their diversity, to analyze protein and mineral supplements: Phosphorus Minera, Minera Calcium, Magnesium Minera, energy supplement Acetone Energy impacts of dairy cows and milk quality, to analyze the impact supplement Lutrell cows and productivity, to assess SG 9 complement Liprott impact body functions of cows, feed supplements, compared to cow's milk influence qualitative indicators of change. Methods: Based on the Lithuanian Agricultural Advisory Services professionals conducted a demonstration test of the Republic of Lithuania and parts of reports on scientific experiments carried out on farms and companies analyzed, systematized, compared and evaluated various feed supplements for cows used in their effects on the body for certain functions and quality of milk. Based on 10 experimental data suggest that, depending on the composition of various feed additives, adding them to the diets of cows, milk production can be increased from 20 to 30 percent, the fat content of 0.3 to 15 percent, proteins from 0.19 to 0.30 percent., lactose content - 0.27 percent. and somatic cell count reduction from 18.31 to 29.1 percent.