Moterų nuomonė apie informavimą ir priežiūrą po tarpvietės traumos

Deimantė Paškevičiūtė. Moterų nuomonė apie informavimą ir priežiūrą po tarpvietės traumos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – lektorė Ingrida Poškienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 57 p. Darbo tikslas: Nustatyti moterų nuomonę apie informavimą ir priežiūrą po tarpvietės traumos. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pirmą kartą pagimdžiusių moterų, patyrusių epiziotomiją ir/ar įvairaus laipsnio tarpvietės plyšimus, nuomonę apie suteikiamą informaciją bei priežiūrą. 2. Nustatyti pakartotinai pagimdžiusių moterų, patyrusių epiziotomiją ir/ar įvairaus laipsnio tarpvietės plyšimus, nuomonę apie suteikiamą informaciją bei priežiūrą. 3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai pagimdžiusių moterų, patyrusių epiziotomiją ir/ar įvairaus laipsnio tarpvietės plyšimus, nuomonę apie suteikiamą informaciją bei priežiūrą. Tyrimo metodika: Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Tyrimo metu buvo išdalinta 192 anoniminės anketos moterims po tarpvietės traumos. Grąžintos 190 anketų. Tyrime analizuojamos 190 anketų. Atsako dažnis – 95 proc. Tiriamieji: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje akušerijos skyriuje gulėjusios moterys po epiziotomijos ir/ar tarpvietės plyšimo, atitikusios atrankos kriterijus. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 95 pirmą kartą pagimdžiusios moterys, patyrusios tarpvietės traumą. Vertinant moterų nuomonę apie informacijos suteikimą po epiziotomijos ar tarpvietės plyšimo atskleista, kad moterys yra gerai informuojamos, ypač apie tarpvietės higieną (n=89; 93,7 proc.), žaizdų siūlų išėmimą ir siūlų tirpumą (n=84; 88,4 proc.), nuskausminimo priemones (n=70; 73,7 proc.). Moterys gauna tinkamą priežiūrą po tarpvietės traumos, labiausiai suteikiamas medikamentinis skausmo malšinimas (n=76; 80,0 proc.), pagalba ar patarimai, dėl diskomforto sėdint ar žindant (n=84; 88,4 proc.) ir tarpvietės apžiūra (n=95; 100 proc.). Tyrime dalyvavo 95 pakartotinai pagimdžiusios moterys, patyrusios tarpvietės traumą. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai pakartotinai pagimdžiusios moterys informacijos gauna apie žaizdų siūlų išėmimą (n=95; 100 proc.), tarpvietės higieną (n=90; 94,7 proc.), priemones padedančias pasituštinti (n=63; 66,3 proc.). Iš priežiūros, labiausiai šioms moterims yra suteikiamas medikamentinis skausmo malšinimas (n=73; 83,2 proc.), pagalba ar patarimai, dėl diskomforto sėdint ar žindant (n=73; 76,8 proc.), tarpvietės apžiūra (n=94; 98,9 proc.). Lyginant pirmakarčių ir pakartotinai pagimdžiusių moterų nuomonę apie informacijos ir priežiūros suteikimą po tarpvietės traumos, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai daugiau informacijos ir priežiūros gauna pakartotinai pagimdžiusios moterys nei pirmakartės moterys. Darbo išvados: 1. Didžioji dalis pirmą kartą pagimdžiusių moterų, patyrusių epiziotomiją ir/ar įvairaus laipsnio tarpvietės plyšimus mano, kad informacijos gauna pakankamai apie tarpvietės higieną, žaizdos siūlų išėmimą ar tirpumą. Informacijos yra suteikiama nepakankamai apie lytinių santykių pradžią, fizinį aktyvumą bei priemones padedančias pasituštinti. Pirmakartės gauna reikiamą priežiūrą po tarpvietės traumos: medikamentinį skausmo malšinimą, pagalbą, dėl diskomforto sėdint ar žindant bei tarpvietės apžiūrą. 2. Pakartotinai pagimdžiusių moterų, patyrusių tarpvietės traumą nuomone, informacijos suteikiama pakankamai apie žaizdos siūlų išėmimą, tarpvietės higieną, priemones padedančias pasituštinti, žaizdos komplikacijas, nuskausminimo priemones. Tačiau informacijos nepakanka apie žaizdos gijimą, lytinių santykių pradžią, priemones padedančias pasituštinti. Pakartotinai pagimdžiusios moterys gauna reikiamą priežiūrą: medikamentinį skausmo malšinimą, priemones lengvinančias pasituštinimą, pagalbą, dėl diskomforto sėdint ar žindant bei tarpvietės apžiūrą. 3. Pirmą kartą pagimdžiusioms moterims po tarpvietės traumos informacijos ir priežiūros yra suteikiama mažiau nei pakartotinai pagimdžiusioms.

Deimantė Paškevičiūtė. Women's opinion on information and care after perineal trauma. Bachelor thesis. Supervisor - Lecturer Ingrida Poškienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2023; 57 p. The aim: To determine women's opinion on information and care after perineal trauma. Tasks: 1. To determine the opinion of primiparous women who have undergone episiotomy and/or perineal tears of varying degrees about the provided information and care. 2. To determine the perceptions of multiparous women with episiotomy and/or perineal tears of varying degrees about the provided information and care 3. To compare the perceptions of primiparous and multiparous women with episiotomy and/or perineal tears of varying degrees on the provided information and care. Methodology: The study was conducted at the Obstetrics and Gynaecology Clinic of Kaunas Clinics, Lithuanian University of Health Sciences Hospital, from 13 December 2022 to 28 February 2023. 192 anonymous questionnaires were distributed to women after perineal trauma. 190 questionnaires were returned. 190 questionnaires were analysed in the study. Response rate - 95%. Participants: Women admitted to the Obstetrics and Gynaecology Department of Kaunas Clinics, Lithuanian University of Health Sciences Hospital, after episiotomy and/or perineal tear, who were suitable for the inclusion criteria of the research. Results: 95 primiparous women with perineal trauma participated in the study. Evaluating women's opinions about providing information after episiotomy or perineal rupture revealed that women are well informed, especially about perineal hygiene (n=89; 93,7%), wound suture removal and suture dissolvability (n=84; 88,4%), painkillers (n=70; 73,7%). Women receive adequate care after perineal trauma, the most frequently provided are medical pain relief (n=76; 80,0%), help or advice for discomfort while sitting or breastfeeding (n=84; 88,4%) and perineal examination (n=95; 100%). 95 multiparous women with perineal trauma participated in the study. The study revealed that the majority of multiparous women receive information about removing sutures (n=95; 100%), perineal hygiene (n=90; 94,7%), and measures to help defecate (n=63; 66,3%). In terms of care, these women are mostly provided with medicinal pain relief (n=73; 83,2%), help or advice for discomfort while sitting or breastfeeding (n=73; 76,8%), perineal examination (n=94; 98,9%). Comparing primiparous and multiparous women's opinions about the provision of information and care after perineal trauma, it became clear that multiparous women receive statistically significantly more information and care than primiparous women. Conclusions: 1. The majority of primiparous women with episiotomy and/or varying degrees of perineal tears feel that they receive sufficient information about perineal hygiene, suture removal or suture dissolution. Insufficient information is provided on initiating sexual intercourse, physical activity and means to help with defecation. Most primiparous women receive adequate care after perineal trauma, including medication for pain relief, help with discomfort when sitting or breastfeeding, and perineal examination. 2. Multiparous women with perineal trauma feel that sufficient information is given about suture removal or suture dissolution, hygiene of the perineum, means to help with defecation, complications of the wound, and analgesics. However, there is insufficient information on wound healing, initiation of sexual intercourse, and means to help with defecation. The majority of multiparous women after perineal trauma receive the necessary care: medication for pain relief, means to help with defecation, help with discomfort when sitting or breastfeeding, and a perineal examination. 3. Primiparous women receive less information and care after perineal trauma than multiparous women.