Šunų ragenos opos priežastys, diagnostika ir gydymas
Baranauskaitė, Agnė |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA Autorius: Agnė Baranauskaitė. Mokslinis vadovas: Vet. gyd. asist. Dovilė Svetikienė. Tema: Šunų ragenos opos priežastys, diagnostika ir gydymas. Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų aptarimas, rekomendacijos, išvados. Literatūros sąraše – 53 šaltiniai. Darbo apimtis – 64 puslapiai. Pateikta: 9 lentelės, 21 paveikslas. Prieduose pateikti 8 priedai. Darbo tikslas: išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias priežastis galinčias sukelti ragenos opas, nustatyti, kokie diagnostikos metodai ir gydymo priemonės yra efektyviausios. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti kaip dažnai šunys serga akių ligomis. Nustayti dažniausiai diagnozuojamas priežastis sukeliančias ragenos opas šunims. Atlikti oftolmologinį tyrimą, įvertinti gautų tyrimų rezultatus. Pateikti schemą šunų ragenos opų diferencinei diagnostikai. Nustatyti ir įvertinti gydymo efektyvumą šunims, esant ragenos opoms. Tyrimo metodika. Siekiant aprašyti ragenos opų priežastis, pasireiškimo klinikinius požymius ir opų gydymą, buvo išanalizuoti 30 šunų, kuriems nustatyta ragenos opa, klinikiniai atvejai. Visiems šunims sergantiems ragenos opa buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai, Širmerio ašarų testas, fluoresceino ašarų testas, Bengalijos rožinio testas, išmatuotas intraokulinis spaudimas, keliems pacientams buvo paimti bakteriologiniai mėginiai. Tyrimo rezultatai ir išvados. Išanalizavus laikotarpio nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki 2017 metų rugsėjo 1 dienos Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos duomenis nustatyta, jog šunų sergamumas akių ligomis per tirtą laikotarpį klinikoje siekia 3,49 proc. Dažniausiai šunims diagnozuotas konjunktyvitas, ragenos opa, katarakta, keratitas ir entropija. Nustatyta, jog dažniausiai šunims ragenos opas sukeliančios priežastys yra mechaniniai veiksniai, entropija ir distichiazė. Nustatytas statistiškai reikšmingas mažesnis IOP vidurkis pažeistoje akyje ragenos opos, ragenos opos su keratitu, ragenos opos dėl entropijos, ragenos opos dėl distichiazės, ragenos opos su KCS ligų atvejais. Nustatytas statistiškai reikšmingas didesnis STT vidurkis pažeistoje akyje ragenos opos, ragenos opos dėl entropijos ir ragenos opos dėl distichiazės atvejais. Fluoresceino testas buvo teigiamas visais ragenos pažeidimo atvejais, o Bengalijos rožinio testas iš 30 tirtų šunų teigiamas buvo 16 (53,33 proc.) šunų. Dominuojanti išaugusi bakterijų kultūra buvo Staphylococcus spp. (71,43 proc.). Išaugusių bakterijų kultūros jautriausios buvo amoksicilino/klavulano rūgšties deriniui ir enrofloksacinui. Ragenos opoms gydyti skirti vietinio poveikio antimikrobiniai vaistai, atropinas, serumas, sistemiškai NVNU ir sisteminio poveikio antimikrobinės medžiagos.
SUMMARY Author: Agne Baranauskaite Scientific supervisor: Vet doctor assistant Dovile Svetikiene Topic: Corneal ulcer in dogs, causes, diagnostics and treatment. Work structure: introduction, literature review, the methodology of research, work results and discussion of results, recommendations, and conclusions. List of literature contains 53 sources. Volume of work: 65 pages. Submitted: 9 chart and 21 image. Annexes contain 2 images and 7 chart. Aim of work: to analyze the most common causes of corneal ulcer, and determine the most effective diagnostic methods and treatment. Goals of work: to analyze the frequency of eye diseases in dogs, to determine most common causes of corneal ulcer in dogs; to perform an ophthalmologic test and to evaluate its results; to submit a scheme of dogs’ corneal ulcer for differential diagnostics; to establish and evaluate the efficiency of treatment for dogs with corneal ulcer. Methodology of research: in order to describe causes of corneal ulcer, clinical symptoms of its occurrence and treatment, 30 dogs with corneal ulcer were studied. All dogs with corneal ulcer had ophthalmologic tests, Schirmer’s tear tests, fluorescein eye tests and rose Bengal tests performed, their intraocular pressure measured, and some of the patients had bacteriological samples taken. Results and conclusions of research: Having analyzed data of a small animal clinic of Dr. Leonas Kriauceliunas for the period from 1 January 2015 to 1 September 2017, it has been established that in 3.49 percent of all cases in the above clinic, dogs have been diagnosed with eye diseases. The most common eye diseases in dogs were conjunctivitis, corneal ulcer, cataracts, keratitis and entropy. The most common causes of corneal ulcer in dogs appeared to be mechanical factors, entropy and distichiasis. Statistically significant lower average of IOP in cases when eyes were damaged by corneal ulcer, corneal ulcer with keratitis, corneal ulcer caused by entropy and corneal ulcer caused by distichiasis, corneal ulcer with KCS, has been established. Fluorescein test was positive in all cases of corneal damage, and rose Bengal test was positive in 16 cases out of 30 tested (53.33 percent) dogs. Dominant bacterial culture that grew was Staphylococcus spp. (71.43 percent). Cultures of the grown bacteria had biggest sensitivity for amoxicillin with clavulanic acid and enrofloxacin. Antimicrobial drugs, atropine, serum, systematically NSAID and antimicrobial substances of systemic effect were used to treat corneal ulcer.