Atopiniu dermatitu sergančių vaikų įsijautrinimas maistui
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: nustatyti atopiniu dermatitu (AD) sergančių vaikų įsijautrinimo maistui ypatumus. Uždaviniai: nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams paplitimą tarp AD sergančių vaikų; nustatyti dažniausiai įsijautrinimą maistui sukeliančius produktus AD sergantiems vaikams; nustatyti kokio tipo (greitojo ar lėtojo) įsijautrinimas maistui vyrauja AD sergantiems vaikams; nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su AD sergančių tiriamųjų amžiumi; įvertinti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su AD sergančių vaikų ligos sunkumo laipsniu. Tiriamieji ir tyrimo metodika: atlikta retrospektyvi tiriamųjų medicininės dokumentacijos duomenų analizė. Į tyrimą įtraukti 0-17 m. amžiaus vaikai, sergantys tik AD, konsultuoti ir tirti dėl AD bei maisto alergijos (MA) LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje 2015-2017 m. Buvo įvertinti ODM, OLM, specifiniai IgE ir AD sunkumo laipsnis. Rezultatai: įsijautrinimas per bet kurį alergijos mechanizmą maisto produktams nustatytas 266 (83,9 proc.) tiriamiesiems, o įsijautrinimo nenustatyta 51 (16,1 proc.) tiriamajam. Dažniausiai įsijautrinimą maistui tiriamiesiems sukėlė kviečiai (8,1 proc.), kakava (7,0 proc.), karvės pienas (6,0 proc.), grikiai (5,8 proc.), žemės riešutai (5,5 proc.), miežiai (5,2 proc.), kiaušinio baltymas (4,7 proc.), soja (4,0 proc.), kiaušinio trynys (3,9 proc.), vištiena (3,7 proc.). Sergantiesiems AD vyravo lėtojo tipo įsijautrinimas maistui: tik lėtojo tipo reakcija nustatyta net 207 (65,3 proc.) tiriamiesiems, tik greitojo tipo reakcija nustatyta 10 (3,2 proc.) tiriamųjų, ir greitojo ir lėtojo tipo reakcija (mišri) nustatyta 49 (15,5 proc.) tiriamiesiems. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo maistui ir tiriamųjų amžiaus grupės nenustatytas (χ2=4,984, df=3, p>0,05). Skirtingų amžiaus grupių tiriamieji buvo įsijautrinę nevienodam maisto produktų skaičiui (χ2=18,685, lls=3, p<0,001). Didesniam skaičiui maisto produktų buvo įsijautrinę vaikai, sirgę vidutinio sunkumo arba sunkia AD forma, lyginant su lengva AD forma sirgusiais vaikais (p<0,05). Išvados: 1. 83,9 proc. tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams. 2. Dažniausiai tiriamieji buvo įsijautrinę kviečiams, kakavai, karvės pienui, grikiams, žemės riešutams, miežiams, sojai, kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, vištienai. 3. Tarp tiriamųjų (65,3 proc.) vyravo lėtojo tipo įsijautrinimas maistui. 4. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo maistui ir tiriamųjų amžiaus grupės nenustatytas, tačiau skirtingų amžiaus grupių vaikai buvo reikšmingai įsijautrinę nevienodam maisto produktų skaičiui (p<0,001). 5. Didesniam skaičiui maisto produktų buvo įsijautrinę vaikai, turintys vidutinę arba sunkią AD formą, lyginant su lengvą AD formą turinčiais vaikais (p<0,05).
Research aim: to identify food sensitization characteristics in children with atopic dermatitis (AD). Objectives: to evaluate the prevalence of food sensitization among children with AD; to identify the most food sensitizing products in children with AD; to identify which types of sensitization to food (immediate-type or delayed-type) in children with AD are more frequent; to determine the relationship between sensitization to food allergens and the age of subjects with AD; to evaluate the relationship between sensitization to food allergens and the severity of the disease in children with AD. Research subjects and methodology: a retrospective analysis of the medical records of the subjects was performed. The study included 0-17 year old subjects with AD only, who were consulted and tested for AD and food allergy (FA) at The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics in 2015-2017. Skin prick tests, food patch tests, specific IgE and severity of AD were evaluated. Research results: sensitization through any allergy mechanism to food was found in 266 (83.9%) subjects, and sensitization was not detected in 51 (16.1%) subjects. Most commonly, sensitization to food is caused by wheat (8.1%), cacao (7.0%), cow's milk (6.0%), buckwheat (5.8%), peanuts (5.5%), barley (5.2%), egg whites (4.7%), soy (4.0%), egg yolks (3.9%), and chicken (3.7%). Delayed-type food sensitization has prevailed: only a delayed-type response was found in 207 (65.3%) subjects, the immediate-type reaction was detected in only 10 (3.2%) subjects, both immediate-type and delayed-type (mixed) reaction were found in 49 (15.5%) subjects. There was no statistically significant relationship between the food sensitization and the age group of subjects (χ2=4.984, df=3, p>0.05). Subjects of different age groups were sensitized to different number of food products (χ2=18.685, lls=3, p<0.001). For more food products there were sensitized children with moderate to severe AD compared to children with mild AD (p<0.05). Conclusions: 1. 83.9 percent of subjects were sensitized to food allergens. 2. The subjects were usually sensitized to wheat, cocoa, cow's milk, buckwheat, peanuts, barley, soy, egg whites, egg yolks, and chicken. 3. Among the subjects (65.3%), delayed-type food sensitization prevailed. 4. There was no statistically significant relationship between food sensitization and the age group of the subjects, but subjects of different age groups were significantly sensitized to different number of food products (p<0.001). 5. Children with moderate to severe AD tend to be more sensitized to more food products compared to children with mild AD (p<0.05).