Options
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į saugos kultūrą vertinimas
Pumputytė, Aistė |
Riklikienė, Olga |
Urbonas, Gvidas | Recenzentas / Reviewer |
Jasiukaitienė, Vilma | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Gendvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Cibulskas, Gintautas | Komisijos narys / Committee Member |
Kalibatas, Vytenis | Komisijos narys / Committee Member |
Stankūnas, Mindaugas | Komisijos narys / Committee Member |
Sauliūnė, Skirmantė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą. Uždaviniai: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūros sritis; išanalizuoti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą, atsižvelgiant į sociodemografinius ir profesinius veiksnius; nustatyti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į saugos kultūrą skirtumus, atsižvelgiant į gydymo įstaigos charakteristikas. Tyrimo metodika. 2013 metų kovo – gegužės mėnesiais atlikta vienmomentinė kiekybinė apklausa, naudojant JAV Pitsburgo universitete sukurtą Požiūrio į saugą klausimyną (The Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire – EMS-SAQ). Tyrime dalyvavo 138 sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys penkiose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse (atsako dažnis – 80,8 proc.). Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Rezultatai. Vyriausieji respondentai (>49 m.), lyginant su 30–39 m. grupe, reikšmingai didesniais įverčiais vertino pasitenkinimo darbu, komandinio darbo ir saugos klimato sritis (atitinkamai p<0.05). Sveikatos specialistai reikšmingai dažniau pasitenkinimo darbu ir komandinio darbo sričiai skyrė teigiamo vertinimo balus, t.y. ≥75, kai jų darbo stažas dabartinėjė ligoninėje buvo >11 metų, lyginant su tais, kurie dirbo trumpiau. Komandinio darbo sritis vertinta reikšmingai geriau rajono savivaldybės steigiamoje ligoninėje. Vadovų požiūris į saugą labiau teigiamai vertintas mažiausiose ligoninėse (iki 45 lovų), lyginant su didesnėmis palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėmis (91–135 lovų) (p<0.05). Išvados. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių sveikatos priežiūros specialistai, vertindami šešias saugos kultūros stirtis, geriausiai įvertino pasitenkinimo darbu ir komandinio darbo sritis, atitinkamai – 73,69 ir 73,43 balai. Žemiausiais balais respondentai vertino streso pripažinimo sritį. Saugos kultūros vertinimas palaikomojo gydymo ligoninėje buvo susijęs su respondentų amžiumi, bendru darbo stažu, darbo stažu ligoninėje bei ligoninės steigėju, darbuotojų ir lovų skaičiumi. Reikšmingų skirtumų tarp saugos kultūros vertinimo ir specialistų profesinės kvalifikacijos, išsimokslinimo ir darbo krūvio, nebuvo nustatyta.
Aim of the study. To analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in nursing and supportive treatment hospital. Objectives: to explore the attitudes of health care professionals in nursing and supportive treatment hospital towards safety culture; to analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in relation to their socio-demographic and professional characteristics; to determine the differences in attitudes towards safety culture among health care professionals in relation to institutional characteristics of the hospitals. Methods. The cross-sectional quantitative survey was conducted from March to May, 2013, using the Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire (EMS-SAQ) that was developed in Pittsburgh University, USA. The study included 138 health care professionals from five nursing and supportive treatment hospitals with the response rate of 80.8 %. Permition to perform this study was issued by the LUHS Bioethics Centre. Results. The attitudes towards the job satisfaction, teamwork and safety climate was evaluated significantly higher by the oldest respondents (> 49 y.), compared with the group of 30-39 y., p<0.05. Health care professionals significantly more often have got positive attitudes towards the job satisfaction and teamwork, i.e. ≥ 75, when their work experience in the current hospital was over 11 years, compared with those who have been employed for shorter periods of time. The teamwork as a dimension of safety culture was rated significantly better in the hospital established by the district municipality. Management approach to safety was positively ranked more often in the smallest hospitals (up to 45 beds) compared with larger nursing and supportive treatment institutions (91-135 beds) (p<0.05). Conclusions. Health care professionals from nursing and supportive treatment hospitals expressed their attitutdes towards safety culture scoring job satisfaction and teamwork areas with the best ratings, respectively 73.69 and 73.43 points. The lowest scoring of respondents related to the stress recognition. The attitudes towards safety culture in nursing and supportive treatment hospitals were associated with the health care professionals’ age, overall duration of professional practice and length of time in the current hospital, the hospital stakeholder, and the number of staff and beds. No significant differences were found between the assessment of attitudes towards safety culture and the professional qualification of health care specialists, their education and the workload.