Funkcinio niežėjimo patofiziologija, diagnostika ir gydymo principai
Selibovskytė, Julija |
Recenzentas / Reviewer |
Autorė: Julija Selibovskytė Pavadinimas: Funkcinio niežėjimo patofiziologija, diagnostika ir gydymo principai. Darbo tikslas: Įvertinti funkcinio niežėjimo etiopatogenezinius veiksnius, diagnostikos ir gydymo principus. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti funkcinio niežėjimo patofiziologinius mechanizmus. Nustatyti funkcinio niežėjimo ryšį su depresija, nerimo sutrikimu, stresu ir kitais psichikos sutrikimais. Išanalizuoti funkcinio niežėjimo diagnostikos principus. Palyginti funkcinio niežėjimo gydymo strategijas. Metodika: Šiame darbe atlikta literatūros apžvalga, siekiant apibendrinti funkcinį niežėjimą patiriančių pacientų patofiziologijos, diagnostikos bei gydymo ypatumus. Išvados: Funkcinis niežėjimas kyla dėl sutrikusios centrinės ir periferinės nervų sistemos reguliacijos, kuri sustiprina niežėjimo pojūtį ir suvokimą per pakitusią smegenų veiklą ir padidėjusį jautrumą stresui, taip susiedama neuropsichiatrinius mechanizmus su simptomų atsiradimu. Funkcinis niežėjimas yra glaudžiai susijęs su depresija, lėtiniu stresu, nerimo sutrikimu, OKS ir kliedesiais – šios būklės didina niežėjimo intensyvumą per streso indukuotus neurobiologinius ir elgesio mechanizmus. Funkcinio niežėjimo diagnozė yra paremta organinių priežasčių atmetimu, FPDG kriterijų pritaikymu, struktūrizuotu psichologiniu įvertinimu ir gydymo atsako stebėjimu bei reikalauja multidisciplininės komandos įsitraukimo. Funkcinio niežėjimo gydymui taikomos skirtingos strategijos – farmakologinis gydymas (pvz., antidepresantai, antihistamininiai preparatai) dažniausiai naudojamas siekiant sumažinti simptomus, tačiau ilgalaikį efektyvumą dažniau rodo psichoterapinės intervencijos, ypač kognityvinė elgesio terapija. Kombinuotas požiūris (medikamentinis ir psichoterapinis) yra rekomenduojamas kaip efektyviausias.
Author: Julija Selibovskytė Title: Pathophysiology, Diagnosis, and Treatment Principles of Functional Pruritus. Aim of the study: To evaluate the etiopathogenetic factors, diagnostic principles, and treatment approaches of psychogenic pruritus. Objectives: To analyze pathophysiological mechanisms of functional pruritus. To determine the relationship between functional pruritus and depression, anxiety disorders, stress, as well as other mental health conditions. To analyze the diagnostic principles of functional pruritus. To compare treatment strategies for functional pruritus. Methods: This work presents a narrative literature review aimed at summarizing the pathophysiological, diagnostic, and treatment aspects of patients experiencing functional pruritus. Conclusions: Functional pruritus arises from dysregulated central and peripheral neural pathways, amplifying itch perception through altered brain processing and heightened stress sensitivity, linking neuropsychiatric mechanisms to symptom generation. Functional pruritus is closely linked with depression, chronic stress, anxiety disorder, OCD and delusions – these conditions exacerbate itch severity through stress-induced neurobiological and behavioral pathways. Diagnosis of functional pruritus is based on excluding organic causes, applying FPDG criteria, structurized psychological evaluation and monitoring of response to treatment and requires multidisciplinary evaluation. Different strategies are applied in the treatment of functional pruritus – pharmacological treatment (e.g., antidepressants, antihistamines) is most commonly used to reduce symptoms, but long-term effectiveness is more frequently demonstrated by psychotherapeutic interventions, especially cognitive behavioral therapy. A combined approach (pharmacological and psychotherapeutic) is recommended as the most effective.