Seksualinę ir fizinę prievartą patyrusių moterų potrauminio streso simptomatikos įvertinimas
Bitinaitė, Rugilė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Rugilė Bitinaitė. Seksualinę ir fizinę prievartą patyrusių moterų potrauminio streso simptomatikos įvertinimas. Tyrimo tikslas: Įvertinti seksualinę ir fizinę prievartą patyrusių moterų potrauminio streso simptomatiką. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti seksualinės ir fizinės prievartos paplitimą tarp moterų bei prievartos aplinkybes. 2. Įvertinti seksualinę ir fizinę prievartą patyrusių moterų potrauminio streso simptomatikos pobūdį. 3. Nustatyti seksualinę ir fizinę prievartą patyrusių moterų sąsajas su saviverte. Tyrimo metodai: Sudaryta anketa, kurioje naudojami trys klausimynai: M. M. ter Kuile, seksualinės ir fizinės prievartos patirties klausimynas (SPAQ), J. Briere traumos simptomų klausimynas (TSC-40) ir M. Rosenberg savigarbos skalė. Naudotas netikimybinis – atsitiktinis grupių pasirinkimo imties ir atrankos būdas, kai tiriamųjų pasiskirstymas populiacijos grupėje nėra žinomas, kuriuo pasirinkti asmenys yra moterys, patyrusios seksualinę prievartą. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas naudojant anoniminę anketą, o rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis Microsoft Office Excel ir SPSS paketo (versija SPSS 20.0) kompiuterinėmis programomis. Tyrimo rezultatai: Anketas užpildė 456 suaugusios moterys. 20,83 proc. moterų patyrė seksualinę prievartą, 9,87 proc. buvo užpultos siekiant jas stipriai sužaloti ar nužudyti, o 17,98 proc. moterų patyrė abi prievartos rūšis. Didžiausią balų vidurkį disociacijos, nerimo, depresijos, seksualinės prievartos traumos indekso, miego sutrikimų bei seksualinių problemų simptomų klausimų subkategorijose surinko moterys, patyrusios seksualinę arba fizinę prievartą. Ryšys tarp patirtos trauminės seksualinės ir fizinės prievartos bei menkesnio savęs vertinimo nustatytas nebuvo. Išvados: 1. Nustatyta, jog penktadalis iš visų tyrime dalyvavusių suaugusių moterų patyrė seksualinę ir dešimtadalis išgyveno fizinę prievartą bei beveik penktadalis moterų patyrė abi prievartos rūšis, kuomet trečdaliu seksualinės prievartos atvejų sukėlėjas buvo moterų pažįstamas suaugęs žmogus, o beveik puse fizinės prievartos atvejų smurtautojais buvo tėvai, patėviai ar globėjai. 2. Moterys, patyrusios seksualinę ir fizinę prievartas, surinko didesnį balų skaičių disociacijos, nerimo, depresijos, seksualinės prievartos traumos indekso, miego sutrikimų bei seksualinių problemų simptomų klausimų subkategorijose. Moterų, patyrusių fizinę arba seksualinę prievartą balų vidurkis buvo didesnis nerimo, disociacijos, depresijos simptomų, seksualinės traumos simptomų subkategorijose, lyginant su šių traumų nepatyrusiomis moterimis. 3. Moterų, patyrusių seksualinę, fizinę ar seksualinę ir fizinę prievartą savivertė buvo normali bei statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo tokios patirties neturėjusių moterų savivertės.
Rugilė Bitinaitė. Evaluation of Post-Traumatic Stress Symptoms in Women Experienced Sexual and Physical Abuse. Aim: To evaluate the symptoms of post-traumatic stress in women who have experienced sexual and physical abuse. Objectives: 1. To assess the prevalence of sexual and physical abuse among women and the circumstances of the abuse. 2. To evaluate the nature of the symptoms of post-traumatic stress disorder in women who have experienced sexual and physical abuse. 3. To determine the links between the self-esteem in women who have experienced sexual and physical abuse. Methods: A form was developed using three questionnaires: M. M. ter Kuile, a questionnaire of sexual and physical abuse experiences (SPAQ), J. Briere trauma symptoms questionnaire (TSC-40) and M. Rosenberg Self-Esteem Scale. Non-probabilistic – random sampling and selection of groups, when the distribution of the subjects in the population group is not known, by which the selected persons are women who have experienced sexual abuse. The confidentiality of the subjects is ensured by using an anonymous questionnaire and the abstracts are published only in a summary form. Statistical analysis of the data was performed using Microsoft Office Excel and IBM SPSS Statistics version 20.0. Results: The questionnaires were completed by 456 adult women. 20.83 pct. of women were sexually abused, 9.87 pct. of them were assaulted to seriously injure or to murder them and 17.98 pct. of women have experienced both types of assault. The highest scores in the subcategories of dissociation, anxiety, depression, sexual abuse trauma index, sleep disorders and symptoms of sexual problems were scored by women who experienced sexual or physical abuse. No association has been found between traumatic sexual and physical abuse and lower self-esteem. Conclusions: 1. One-fifth of all adult women in the study were sexually abused, one-tenth were physically abused and nearly one-fifth of women experienced both types of abuse, with one-third of the sexual abuse being committed by an adult and almost half of the physical violence were committed by parents, step-parents or guardians. 2. Women who experienced sexual and physical abuse were found to score higher in the subcategories of dissociation, anxiety, depression, sexual abuse trauma index, sleep disorders and sexual abuse symptoms. The mean scores of women who experienced physical or sexual abuse were higher in the subcategories of anxiety, dissociation, depressive symptoms and sexual trauma symptoms. 3. The self-esteem of women who experienced sexual, physical, or sexual and physical abuse was normal and did not differ statistically significantly from women without such experience.