Social, economical and lifestyle behaviors linked with depressive symptoms appearance in international medical students.
TIGER, Shir |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Author: Shir Tiger Title: Social, economical and lifestyle behaviors linked with depressive symptoms appearance in international medical students. Aim: to evaluate the association between social, economical and lifestyle behaviors with depressive symptoms appearance in international medical students. Objectives: 1) Assess depressive symptoms in international medical students. 2) Assessing for social and economical indicators such as age, gender, subject of studying, faculty, and lifestyle behaviors such as smoking, drinking, BMI and language skills. 3) Evaluate the association between depressive symptoms appearance with these factors in international medical students. Methodology: the participants in this study were 101 students. The purpose of the study was to evaluate the appearance of depressiveness and to assess correlation to social, economical and lifestyle behaviors in international medical students. Only students that indicated that they are international students were enrolled. In the study we used Beck’s Depression Inventory to assess for depression and Multidimensional Scale of Perceived Social Support to assess for social support. Results: gender and smoking have the highest association with depressive symptoms appearance among international medical students in Lithuanian University for Health and Science. Language skills after arriving to Lithuania and financial support had the highest association with social support among international medical students in Lithuanian University for Health and Science. All other factors such as age, faculty, subject of studying and life style, that were examined had no association between depression and depressive symptoms and social support. Conclusion: there was an increased risk for depression in those who smoke and female gender, and an decreased social support in those with no financial support and in increased social support in those with better English knowledge after coming to Lithuania. Practical recommendations: we would like to recommend the university to implant a program for mental health services that is both accessible and affordable. Elaboration of the existing mentoring program, in a way that will include higher years at the university as well, is recommended as well.
Autorius: Shir Tiger Pavadinimas: Tarptautinių medicinos studentų socialinės, ekonominės elgsenos ir gyvensenos sąsajos su depresijos simptomų pasireiškimu. Tikslas: įvertinti tarptautinių medicinos studentų socialinės, ekonominės ir gyvensenos elgsenos sąsajas su depresijos simptomų pasireiškimu. Uždaviniai: 1) Įvertinti tarptautinių medicinos studentų depresijos simptomus. 2) Įvertinti socialinius, ekonominius veiksnius, tokius kaip amžių, lytį, studijuojamą dalyką, fakultetą taip pat gyvensenos veiksnius, tokius kaip rūkymą, alkoholio vartojimą, KMI ir kalbos įgūdžius. 3) Įvertinti medicinos studentų depresijos simptomų pasireiškimo sąsajas su minėtais veiksniais. Metodologija: šiame tyrime dalyvavo 101 studentas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti depresyvumo pasireiškimą ir sąsajas su socialine, ekonomine ir gyvensenos elgsena. Į tyrimą buvo įtraukti tik tie studentai, kurie nurodė, kad yra tarptautiniai studentai. Tyrime depresijai nustatyti buvo panaudotas Beck‘o depresijos klausimynas, o socialiniam palaikymui įvertinti buvo panaudota Multidimensinė suvokiamo socialinio palaikymo skalė. Rezultatai: lytis ir rūkymas turi didžiausias sąsajas su depresijos simptomų pasireiškimu tarp tarptautinių medicinos studentų Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kalbos įgūdžiai po atvykimo į Lietuvą ir finansinė parama buvo labiausiai susiję su socialiniu palaikymu tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarptautinių medicinos studentų. Visi kiti tirti veiksniai, tokie kaip amžius, fakultetas, studijuojamas dalykas ir gyvensena nebuvo susiję su depresija ar depresijos simptomais bei socialine parama. Išvados: padidėjusi depresijos rizika buvo stebima tų studentų, kurie rūkė ir kurie buvo moteriškos lyties, taip pat mažesniu socialiniu palaikymu pasižymėjo tie studentai, kurie turėjo mažesnę finansinę paramą, o didesnį socialinį palaikymą turėjo tie, kurių anglų kalbos žinios po atvykimo į Lietuvą buvo geresnės. Praktinės rekomendacijos: rekomenduotume universitetui diegti psichikos sveikatos pagalbos teikimo programas, kurios būtų lengvai pasiekiamos ir prieinamos. Išplėsti dabar esančią mentorių programą taip, kad ji apimtų ir vyresniųjų kursų studentus.