Options
Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų ištyrimo ir gydymo ypatumai: šeiminių dislipidemijų diagnostika ir saugaus gydymo principai
Date Issued |
---|
2013-02-19 |
Bibliogr.: p. 36
Plazmos lipidų koncentraciją lemia aplinkos ir genetiniai veiksniai. Esant genetiniams defektams, pasireiškia šeiminė dislipidemija (1 lentelė). Dabar žinoma daugelis monogeninių lipidų apykaitos sutrikimų, iš kurių dažniausia yra šeiminė hipercholesterolemija, lemianti didžiausią širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Daugelis dislipidemijų fenotipų yra nulemti ne vieno geno (monogeninės) anomalijos, o greičiausiai suminio, keleto pažeistų genų poveikio, dėl to pasireiškia ženklūs bendrojo cholesterolio (BC), trigliceridų (TG) ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracijos pokyčiai. Šis poveiskis vadinamas poligeniniu. Dažniausiai didelė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch), TG ar maža DTL-Ch koncentracija nustatoma keletui šeimos narių. Tačiau monogeninių ir poligeninių dislipidemijų fenotipams įtakos turi ir gyvensenos, aplinkos veiksniai (mityba, nutukimas, alkoholis, rūkymas ir kt.) bei gretutinės ligos (pvz., cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija), todėl šeiminių dislipidemijų diagnostika yra sudėtinga, o gydymas – kompleksinis. [...].