Kineziterapinio pleistro poveikis asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrai

Galvos smegenų infarktas (GSI) – tai trečia pagal dažnumą suaugusiųjų mirties, bei dažniausia neįgalumo priežastis visame pasaulyje[3]. Vienas iš dažnai pasitaikančių sutrikimų pacientams po GSI – pusiausvyros sutrikimas. Tai lemia šių žmonių sėslesnį gyvenimo būdą, kuris savo ruožtu riboja kasdieninį fizinį aktyvumą ir mažina širdies kraujagyslių sistemos pajėgumą[5]. Apie 20 proc. asmenų patyrusių GSI netinkamai kontroliuoja čiurnos-pėdos kompleksą, kas būtent ir daro įtaką jų stovėsenai bei eisenai[1]. Literatūroje rašoma, kad kineziterapinis pleistras leidžia stimuliuoti ar slopinti raumenų įtempimą priklausomai nuo aplikacijos technikos[6], todėl jo dėka galima paveikti čiurnos sąnario poziciją [4]. Kineziterapinis pleistras – tai saugi, neinvazinė bei lengvai pasiekiama priemonė, kurią galima taikyti su kitais gydymo metodais [2]. Šiame tyrime kineziterapinis pleistras buvo naudojamas kaip papildoma priemonė pacientams po GSI ir buvo tikrintas jo poveikis lavinant pacientų pusiausvyrą. Darbo tikslas Nustatyti kineziterapinio pleistro poveikį pusiausvyrai pacientams po galvos smegenų infarkto. Uždaviniai 1. Įvertinti tiriamųjų pusiausvyrą be kineziterapinio pleistro aplikacijos preš reabilitaciją, po 2 savaičių ir po reabilitacijos. 2. Įvertinti tiriamųjų pusiausvyrą su kineziterapinio pleistro aplikacija užklijuota ant dvilypio ir priekinio blauzdos raumenų bei kelio sąnario prieš reabilitaciją, po 2 savaičių ir po reabilitacijos. 3. Palyginti pusiausvyros rodiklių pokytį po 2 savaičių bei reabilitacijos gale abiejose grupėse. Metodika Tyrime dalyvavo 40 pacientų, reabilituojamų VšĮ „Senevita“ reabilitacijos centre, kuriems buvo diagnozuotas GSI. Tyrimo trūkmė nuo 2014m. rugpjūčio mėn. iki 2015m. gruodžio mėn. imtinai. Tiriamieji buvo suskirstyti atsitiktiniu atrankos būdu į dvi grupes po 20 asmen[...].