Socialinės paramos ir stresinių gyvenimo įvykių įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei sergantiesiems išemine širdies liga

Tikslas. Įvertinti socialinės paramos ir stresinių gyvenimo įvykių įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei sergantiesiems išemine širdies liga (IŠL). Metodai. Ištirta 560 sergančiųjų IŠL (po ūmaus miokardo infarkto ar nestabilios krūtinės anginos) reabilitacijos metu. Tiriamąją imtį sudarė 400 (71 proc.) vyrų ir 160 (29 proc.) moterų, amžiaus vidurkis – 58±9 metai. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta SF-36 klausimynu. Socialinė parama vertinta Daugiadimensine suvokiamos socialinės paramos skale (Multidimensional Scale of Perceived Social Support), stresiniai gyvenimo įvykiai – Gyvenimo įvykių streso skale (Social Readjustment Rating Scale). Statistinė analizė – vienmatė linijinė regresija, priklausomi kintamieji – aštuonios SF-36 sritys, nepriklausomi kintamieji: amžius, šeiminė padėtis, krūtinės anginos funkcinė klasė, NYHA funkcinė klasė, IŠL diagnozė, gretutiniai susirgimai (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, insultas), socialinė parama ir stresiniai gyvenimo įvykiai. Visi veiksniai, kurie buvo reikšmingi vienmatėje linijinėje regresijoje, buvo įtraukti į daugiamatę linijinę regresiją. Duomenys buvo atskirai analizuojami vyrų ir moterų grupėse. Rezultatai. Vyrų grupėje tiek vienmatės, tiek ir daugiamatės linijinės regresijos metodu gauti rezultatai parodė, kad su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimai reikšmingai susiję tiek su klinikinėmis, tiek ir su psichosocialinėmis charakteristikomis. Vienmatės linijinės regresijos metodu buvo rasta, kad fizinio aktyvumo sritis buvo labiau susijusi su klinikinėmis IŠL charakteristikomis, tokiomis kaip NYHA funkcinė klasė (β=-0,288, p<0,001) ir stabilios krūtinės anginos funkcinė klasė (β=-0,158, p=0,002). Išanalizavus duomenis daugiamatės linijinės regresijos metodu, stipriausi ryšiai liko tarp fizinio aktyvumo i... [...].