Kova su venerinėmis ligomis
Date |
---|
1930 |
Bibliogr.: p. 759-760
Nepaprastas susirgimų lytinėmis ligomis Lietuvoje daugėjimas, prasidėjęs didžiojo karo metu, dar nesustabdytas. Iki šiol panaudotos priemonės užkirsti kelią šitos rūšies ligoms pasirodo nepakankamos ir lytinės ligos apima vis platesnius tautos sluoksnius. Reikalinga atkakli, gerai organizuota kova, į kurią privalo stoti ne vieni gydytojai, bet ir juristai, auklėtojai, dvasininkai, vyriausybė, visuomenė ir kiekvienas susipratęs pilietis. Lytiškas žmogaus patraukimas, nors įvairuoja atsižiūrint į rasę, kilmę, auklėjimą ir t.t., bet apskritai yra nepaprastai stipriai pasireiškęs. Baisiausi nusikaltimai papildomi iš meilės ir tik antra eile iš bado, sako prof. Oppenheim'as. Pakartotinius lytinius santykius su atsitiktiniais asmenimis neišvengiamai seka apsikrėtimas lytinėmis ligomis, kurios naikina žmogaus dvasines ir fizines jėgas ir gali persiduoti būsiančioms kartoms. Į kovą su venerinėmis ligomis visur kreipiama daug dėmesio, skiriama didelių lėšų, nes tuo būdu apsaugojama tautos sveikata ir turtas. [...]. Gausiausias lytinių ligų šaltinis yra prostitucija, dėl to su ja reikia kovoti pirma eile. Prostitucija prasidėjo didesnėse žmonių susitelkimo vietose, būtent atsiradus miestams. Iš pradžių atsirado vadinamoji žinyčių prostitucija ("Tempelprostitution"), kur mergelės aukodavo dievams savo nekaltybę; nekaltybę paprastai dievų vardu atimdavo žiniai. Vėliau žinius pakeitė turtingi svetimtaučiai. [...].
Die Verbreitung der Geschlechtskrankheiten in Litauen ist in den Nachkriegsjahren noch nicht zum Stillstand gekommen und zu ihrer Bekäpfung sind weitere Massnahmen notwendig. Es wird kurz die Entwicklung der Prostitution und die allgemein üblichen Vorkehrungen, welche der staat und die Allegemeinheit zur Bekämpfung der Geschlechtskrankheiten vornimmt, beschreiben. Besonders sind einige Massnahmen der österreichischen Staates und zwar ganz eingehend die Heilanstalt Klasterneuburg bei Wien, mit ifrer Beschäftigungstherapie und Fürsorge von Prostitujerten und anderen gesehlechtskranken Frauen, hervorgehoben. Mit einigen Worten ist auch die Mitwirkung der Gemeinde Wien an der Bekämpfung dieser Krankheiten durch Mutterhilfe, Eheberatungsstelle u. sw. erwähnt worden. Der personliche Schutz des Einzelnen und die hygienischen Massnabmen beim ausserehelichen Geschlechtsverckehr sind von der grössten Bedeutung und sollen besonders gepflegt werden.