Vaistai nuo mikroskopinių grybų. II dalis. Vaistinės medžiagos ir preparatai nuo grybų. Literatūros apžvalga

Abstract

Mikroskopinių grybų sukeltų ligų daugėja visame pasaulyje. Sparčiai didėjantis susirgimų skaičius skatina kurti naujus vaistus ir jų formas. Ilgą laiką grybų sukeltoms ligoms gydyti buvo tik keletas vaistų – amfotericinas B, flucitozinas, grizeofulvinas ir keletas azolų (ketokonazolas, enilkonazolas). Nustačius grybo ląstelės struktūrą, jos atskirų komponentų funkcijas ir jautrias vietas vaistinėms medžiagoms, atsirado galimybė kryptingai vaistinių medžiagų nuo grybų sintezei. Per pastaruosius dešimtmečius suintensyvėjo naujų vaistų formų kūrimas, plečiamas vaistų spektras chemiškai modifikuojant esamas vaistines medžiagas, ieškoma naujų grybo ląstelėje veikimo taikinių. Atliekant tyrimus minėtomis kryptimis, sukurta daug naujų perspektyvių vaistinių medžiagų, kurios gerai veikia įvairius grybo ląstelės struktūrinius elementus. Tas leido žymiai išplėsti vaistų asortimentą, padidinti jų gydomąjį poveikį ir sumažinti toksiškumą gyvūnui. Šiuo metu žinoma daugiau kaip šimtas vaistinių medžiagų, kurios naikina grybus arba stabdo jų vystimąsi. Europos Sąjungos šalyse veterinarinių preparatų rinka nuolat kinta, pasipildo naujais produktais. Šiuolaikinius preparatus būtina gerai pažinti, nes jie labai aktyvūs ir neteisingai juos duodant gyvūnui galima pakenkti. Ankstesnėje apžvalgoje aprašėme mikroskopinio grybo ląstelės struktūrą, funkciją ir vaistų nuo grybų veikimo taikinius (Matusevičius ir kt., 2008). Šioje apžvalgoje aptariami šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojami vaistai nuo grybų, jų veikimo mechanizmas, veikimo spektras, efektyvumas, vartojimo indikacijos, toksiškumas, taip pat pristatytos naujos perspektyvios cheminės medžiagos, kurios bus naudojamos ateityje. The incidence of fungal infections have tendency to increase worldwide. The need for new antifungal agents has arisen largely through the increase in numbers of fungal infections. Relatively few agents were available for treatment of mycoses, e.g. amphotericin B, flucytosine, griseofulvine and few azoles (ketoconazole, enilconazole). The knowledge of fungal cell structure, function and metabolism gave the opportunity to synthesize new agents. The search for new, potent and broadly active antimycotics, new targets in fungal cell, modification of currently known agents was of a big interest during the past decades. This lead to development of novel antifungals belonging to wide range of structural classes, selectively acting on novel targets with fewer side effects to animals. Recently, there are more than one hundred antimycotic agents that possess fungicidal or fungistatic activity. Modern antimycotics are active chemical compounds, missaplication of which may be harmful to an animal. In our previous review the fungal cell structure, function and targets for antifungal agents were described. This review includes the mechanism of action, spectra of activity, administration of antifungals in current use in veterinary medicine, efficacy or toxicity of antifungal therapy.