Vidutinė vainikinės arterijos stenozė ir jos diagnostika
Šeimos gydytojo studijos
Aterosklerozė yra lėtai progresuojanti liga, kurios klinikinė išraiška pasireiškia gana vėlai. Ankstyvajai aterosklerozinių pokyčių diagnostikai naudojami invaziniai ir neinvaziniai tyrimo metodai. Vainikinės arterijos vertinimas tik vaizdiniais tyrimais nėra visiškai tikslus, todėl, diagnozuojant išeminę širdies ligą, svarbūs funkciniai tyrimai. Vidutinė vainikinės arterijos stenozė, literatūros duomenimis, apibrėžiama kaip kraujagyslės spindžio susiaurėjimas tarp 30 ir 70 proc. Šių stenozių nustatymas ir funkcinis įvertinimas vis dar išlieka diskusijų objektu kasdienėje klinikinėje praktikoje. Norint priimti tinkamą sprendimą, kaip toliau tirti ir gydyti tokį pacientą, vaizdinius tyrimus tikslinga derinti su funkciniais, šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai klinikinėje praktikoje prieinamus ir atliekamus vainikinių arterijų ir miokardo perfuzijos tyrimus.
Atherosclerosis is a slow, progressive disease, which has a long asymptomatic phase of development. Invasive and non-invasive diagnostic methods are used for early diagnosis of atherosclerotic lesions. Visual estimation of coronary artery alone is not entirely accurate, so functional tests are important in diagnosing ischemic heart disease. In the literature, intermediate coronary artery stenosis is defined as a narrowing of the artery between 30% and 70%. The identification and functional evaluation of these stenosis remains the subject of discussion in everyday clinical practice. In order to make a right decision on how to further investigate and treat such a patient, it is appropriate to combine visual with functional imaging. In this article, we will review the most commonly performed and available coronary artery and myocardial perfusion imaging in clinical practice.