Dreslerio sindromas: literatūros apžvalga
Author | Affiliation |
---|---|
Šimoniūtytė, Rasa | Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė |
Įvadas. Dreslerio sindromas (DS) atsiranda dėl širdies ar perikardo sužalojimo, dažniausiai po miokardo infarkto praėjus 1 – 6 savaitėms. Šiuo metu stebimas sindromo paplitimo mažėjimas dėl pažangių gydymo metodų. Sindromo patogenezė vis dar išlieka neaiški, tačiau manoma, kad yra susijusi su autoimuniniais procesais. DS būdingiausi klinikiniai simptomai yra karščiavimas, pleuritinis krūtinės ląstos skausmas ir skystis perikardo ir/ar pleuros ertmėje (gali būti girdimas perikardo trinties ūžesys). Darbo tikslas: atrinkti ir išanalizuoti ekspertų pateiktas DS naujausias diagnostikos ir gydymo rekomendacijas remiantis tyrėjų patirtimi bei aptarti šio sindromo etiologiją, patogenezę ir klinikinius simptomus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Buvo atlikta medicininės literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“, „Elsevier“, „Google Scholar“, Europos kardiologų draugijos gairėmis bei duomenų bazėmis. Paieška buvo atliekama pasitelkiant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius anglų kalba: Dressler syndrome, pericarditis and post – cardiac injury syndrome. Rezultatai. DS galima diagnozuoti, jeigu yra du iš penkių diagnostiniai kriterijai (karščiavimas be kitų alternatyvių priežasčių, perikarditinis arba pleuritinis skausmas, perikardo ar pleuros trintis, skystis perikarde arba pleuroje ir/arba padidėjęs C reaktyvinis baltymas virš normos ribų). Pirmos eilės gydymas yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo kombinacija su kolchicinu. Esant gydymui atspariam DS skiriami gliukokortikoidai nenutraukiant kolchicino. Jei ir skiriant antros eilės gydymą pasveikimas nepasiekiamas, skiriami imunomoduliatoriai ar intraveninis imunoglobulinas, o kaip paskutinė išeitis – perikardiektomija. Išvados. Tai geros prognozės liga, jeigu diagnozuojama laiku, tačiau išlieka sindromo pasikartojimo tikimybė (profilaktikai patvirtintas medikamentas – kolchicinas).
Background. Dressler syndrome (DS) occurs as a result of injury to the heart or pericardium, usually 1 to 6 weeks after a myocardial infarction. The incidence is decreasing due to advanced treatment methods. Pathogenesis still remains unclear, but it is associated with autoimmune processes. Clinical DS symptoms are fever, pleuritic chest pain, and fluid in pericardial and/or pleural space (pericardial rub and murmurs may be heard). Aim: to select and analyze the latest diagnostic and treatment recommendations for DS based on the experience of researchers and to discuss the etiology, pathogenesis and clinical symptoms. Material and methods. A review of medical literature was performed using databases of PubMed, Elsevier, Google Scholar, and guidelines of European Society of Cardiology. The search was performed using the following keywords and combinations in English: Dressler syndrome, pericarditis, post-cardiac injury syndrome. Results. DS can be diagnosed if two of the five diagnostic criteria are present (fever without other alternative causes, pericardial or pleural pain, pericardial or pleural effusion, fluid in pericardium or pleura, and/or increased C-reactive protein). The first-line treatment is non-steroidal anti-inflammatory drugs in combination with colchicine. In treatment-resistant DS, glucocorticoids are given without discontinuing colchicine. If recovery is not achieved even with second-line treatment, immunomodulators or intravenous immunoglobulin are prescribed, and as a last resort, pericardiectomy is performed. Conclusion. DS has favorable prognosis if diagnosed in time, but there is a possibility of recurrence of the syndrome (colchicine is an approved medication for prevention).