Atraminių dantų skaičiaus, navigavimo mechanizmo ir implantavimo srities įtaka dalinių viršutinio žandikaulio dantų eilių defektų statinės skaitmenizuotos dantų implantacijos tikslumui. Tyrimas in vitro
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Advisor(s) |
|---|
| Other(s) | |
|---|---|
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Brukienė, Vilma | Komisijos narys / Committee Member |
Čema, Ingrida | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
| Date |
|---|
2025-08-28 |
Šiuo metu naudojamos statinės skaitmenizuotos dantų implantacijos (sSDI) sistemos skiriasi chirurginio gido konstrukcijos komponentais, naudojamais instrumentais bei instrumentų navigavimo principais. Trūksta tyrimų ir vertinant chirurginio gido atramos įtaką dalinės adentijos sSDI tikslumui. Atraminių dantų tipas, skaičius ir pasiskirstymas gali skirtis, atsižvelgiant į dantų eilės defektą. Šie veiksniai gali įtakoti chirurginio gido pasyvų nusėdimą, stabilumą bei galiausiai - implantacijos tikslumą. Dėl įrodymais pagrįstų protokolų stokos klinikinėje praktikoje chirurginio gido modeliavimas ir sSDI sistemos parinkimas dažnai grindžiamas empirinėmis prielaidomis. Šiame darbe įvertinti atraminių dantų skaičiaus, instrumentų navigavimo mechanizmo ir implantavimo srities įtaką dalinių viršutinio žandikaulio dantų eilių defektų statinės skaitmenizuotos dantų implantacijos tikslumui. Standartizuotomis eksperimentinėmis in vitro sąlygomis įvertintas dviejų dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų gidinės implantacijos sistemų (su gręžimo kreipikliu ir be gręžimo kreipiklio) tikslumas šešiose viršutinio žandikaulio dalinės adentijos implantacijos vietose (pavieniai priekinio, prieškrūminio ir krūminio danties defektai, ribotas priekinis defektas ir prieškrūminio ir krūminio dantų sritys galiniame neribotame defekte). Taip pat įvertinta atraminių dantų skaičiaus įtaka sSDI tikslumui, lyginant tris skirtingus atramos variantus: dviejų, keturių dantų ir viso lanko atramą. Gauti rezultatai prisidės prie rekomendacijų formulavimo, susijusių su optimalios atramos ir gidinės implantacijos sistemos pasirinkimu – tiek bendrai, tiek specifinėse implantavimo vietose. Tyrimo rezultatai prisideda prie įrodymais pagrįsto statinės skaitmenizuotos implantacijos protokolų tobulinimo ir sudaro pagrindą tęsti klinikinius tyrimus. Sukurtas eksperimentinis tyrimo modelis ir protokolas gali būti naudojamas ateities in vitro tyrimams vertinti kitus įtakos sSDI tikslumui turinčius veiksnius.
Currently available static computer-assisted implant surgery (sCAIS) systems differ in the design components of surgical guides, the instruments used, and their guiding concepts. Additionally, there is a lack of studies evaluating the influence of surgical guide support on the accuracy of sCAIS in partially edentulous cases. The type, number, and distribution of supporting teeth may vary depending on the configuration of the edentulous span. These factors can affect the passive fit, stability of the surgical guide, and ultimately, the accuracy of implant placement. Due to the absence of evidence-based protocols, the design of surgical guides and the selection of sCAIS systems in clinical practice are often based on empirical assumptions. This study evaluated the influence of the number of supporting teeth, guiding concept, and implantation site on the accuracy of sCAIS in partially edentulous maxillary cases. Under standardized experimental in vitro conditions, the accuracy of two commonly used sCAIS systems—the drill-key system and the keyless system—was assessed in six different maxillary implantation sites: anterior, premolar, and molar single-tooth gaps, anterior extended edentulous area, and premolar and molar sites at distal extensions edentulous area. The influence of the number of supporting teeth on sCAIS accuracy was also evaluated by comparing three different support configurations: two-tooth support, four-tooth support, and full-arch support. The results contribute to the development of recommendations for optimal guide support and selection of sCAIS systems, both generally and for specific implantation sites. The outcomes support the advancement of evidence-based sCAIS protocols and lay the groundwork for further clinical investigations. The developed experimental model and protocol may also be applied in future in vitro studies to assess other factors influencing sCAIS accuracy.