Neinvazinių ir invazinių tyrimų parinkimas pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina 2010 ir 2015 metais

Abstract

Įžanga Stabilioji krūtinės angina (SKA) – trumpalaikis krūtinės skausmas, atsirandantis sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo aprūpinimo deguonimi bei miokardo deguonies poreikio. Populiacijos senėjimas tiesiogiai koreliuoja su SKA sergamumo didėjimu: 55 – 64 metų amžiaus grupėje SKA pasireiškia 8 proc. vyrų ir 3 proc. moterų, o 65 – 74 metų – 14 proc. vyrų ir 8 proc. moterų. Europoje SKA paplitimas vyresnių nei 30 metų – 213/100000 gyventojų. Europos kardiologų draugija (EKD) didelį dėmesį skiria optimaliam SKA diagnostikos ir gydymo taktikos parinkimui. Kas septynerius metus atnaujinamos SKA diagnostikos ir gydymo rekomendacijų gairės. Tik ar klinikinėje praktikoje jos sėkmingai pritaikomos? Šiame darbe analizavome neinvazinių ir invazinių tyrimų parinkimo reikalingumą bei jų tikslingumą, sergantiems SKA, vadovaujantis 2006 ir 2013 metų EKD diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis. Tikslas Įvertinti neinvazinių bei invazinių tyrimų parinkimą pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, remiantis 2006 ir 2013 metų Europos kardiologų draugijos rekomendacijų gairėmis. Uždaviniai 1. Įvertinti, ar 2010 ir 2015 metais stabiliąja krūtinės angina sergantiems ligoniams, vainikinių arterijų angiografija atlikta remiantis 2006 bei 2013 metų Europos draugijos rekomendacijomis. 2. Įvertinti, ar neinvaziniai tyrimai ligoniams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, buvo taikyti remiantis 2006 ir 2013 metų EKD rekomendacijomis. Metodika Vykdytas retrospektyvinis tyrimas. Tirti tik SKA sergantys ligoniai, gydyti LSMUL KK kardiologijos išeminių ligų skyriuje, kuriems 2010 ir 2015 metais atlikta vainikinių arterijų angiografija (VAA). Informacija apie neinvazinių tyrimų taikymą surinkta iš medicininės dokumentacijos. Jų parinkimo tikslingumą vertinome pagal 2006 ir 2013 metų EKD rekomendacijų gaires, o efektyvumą – pagal VAA metu rastas stenozes, suskirstydami ligonius į dvi grupe