Liemens sukamųjų judesių poveikis persirgusiųjų galvos smegenų insultu padidėjusiam raumenų tonusui ir funkciniams judesiams
Author(s) | ||
---|---|---|
Vaišvilaitė, Vaida | ||
Kauno kolegija | ||
Zachovajevas, Pavelas | ||
Lietuvos kūno kultūros akademija |
Date Issued |
---|
2012 |
Patyrus galvos smegenų insultą sutrinka ne tik rankų ar kojų judesiai, bet ir liemens raumenų gebėjimas valdyti laikyseną, atlikti liemens judesius. Viena iš insulto pakenkimo sričių yra raumenų tonuso pokyčiai. Dažniausi insulto liekamieji reiškiniai yra parezė, spazmiškumas ir funkcinių judesių sutrikimas. Svarbus kineziterapijos teorijos ir praktikos uždavinys – raumenų tonuso reguliavimas. Šiuo tyrimu ieškoma veiksmingesnio metodo norint sumažinti persirgusiųjų galvos smegenų insultu raumenų tonusą. Straipsnyje pateikiamomis metodikomis galėtų pasinaudoti visa reabilitacijos komanda. Tyrimo tikslas – nustatyti liemens sukamųjų judesių poveikį persirgusiųjų galvos smegenų insultu padidėjusiam raumenų tonusui ir funkciniams judesiams. Buvo tiriami ligoniai, patyrę galvos smegenų insultą ir turintys padidėjusį raumenų tonusą. Tiems patiems tiriamiesiems buvo taikytos dvi raumenų tonuso mažinimo metodikos: I – pagrįsta liemens sukamaisiais judesiais, II – rankų ir kojų tempimo pratimais. Tyrimo objektas – riešo stipininio lenkiamojo, dvigalvio žasto, dvilypio blauzdos, keturgalvio šlaunies raumenų tonusas. Kineziterapijos paveikumas vertintas fiksuojant raumenų tonuso pokyčius Myoton-3 matuokliu. Taip pat buvo vertinami funkcinių judesių pokyčiai prieš kineziterapiją Rivermedo judesių vertinimo skale ir po jos. Tyriamųjų imtis – 15 ligonių (n = 15). Išvados: 1. Liemens sukamieji judesiai statistiškai reikšmingai mažina padidėjusį riešo stipininio lenkiamojo, dvigalvio žasto, dvilypio blauzdos ir keturgalvio šlaunies raumenų tonusą (p < 0,05). 2. Liemens sukamųjų judesių raumenų tonuso vidurkių kaita buvo statistiškai reikšmingai didesnė taikant liemens sukamųjų judesių metodiką, nei taikant tempimo pratimus (p < 0,05).
Experienced stroke causes malfunction not only in arm or leg movements, but also the ability to manage torso posture and complete torso movements performed by the torso muscles. Abnormal muscle tone is one of the stroke damage areas. The most common residual effects of stroke are paresis, spasticity and functional movement disorder. Muscle tone regulation acts as a relevant task for the theory and practice of physical therapy. This paper investigates the most effective method of increased muscle tone and its reduction for patients after stroke. It also provides a methodology which could be fully benefited by the entire rehabilitation team. Aim of research: to define the impact of trunk rotational movements on increased muscle tone and functional movements for patients after stroke. The study included patients after stroke and those who had increased muscle tone. The same patients received two means of decreasing the muscle tone: the 1st one based on the trunk rotational movements, the 2nd – stretching exercises for the limbs. The research focused on muscle tone of: flexor carpi radialis, biceps brachii, gastrocnemius and quadriceps femoris. The effectiveness of physiotherapy was assessed by evaluating the change in muscle tone using a Myoton-3 tone meter. Moreover, a change in functional movements before and after physiotherapy was evaluated using Rivermed’s scale for movement assessment. Evaluation group consisted of 15 patients (n = 15).