Ūmus perforuotas apendicitas: ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų sąsaja su susirgimo laiku

Abstract

Įžanga Ūmus apendicitas – dažniausia chirurginė liga, sukelianti ūmų pilvo skausmą, kurios gydymas chirurginis – atvira ar laparoskopinė apendektomija [1]. Iš visų ūmių apendicitų 13-20 proc. sudaro perforavę, peritonitu komplikuoti apendicitai [2]. Atsižvelgiant į plyšimo pavojų, kuris dažniausiai pasireiškia per 48 valandas po simptomų atsiradimo, šio susirgimo mirtingumas siekia - 8,6 proc. vyrų ir 6,9 proc. moterų [3,4]. Po operacijos dažniau pasitaikančios komplikacijos (iki 4-6 proc. atvejų) yra peritonitas, žaizdų infekcija, pūliniai pilvaplėvės ertmėje, pneumonija. Joms pasireiškus, iki 2 proc. pacientų atliekamos pakartotinės operacijos. Tokios komplikacijos kaip vėlyvas abscesas, žarnyno nepraeinamumas ir pooperacinė išvarža priskiriamos vėlyvosioms komplikacijoms [5,6]. Tikslas Nustatyti ūmaus komplikuoto apendicito komplikacijų priklausomybę nuo susirgimo laiko. Metodai Gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą Nr. BEC-MF-405, LSMU KK „Chirurgijos klinikoje― atlikta retrospektyvinė 219 ligos istorijų analizė. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kurie 2010-2016 m. buvo operuoti dėl ūmaus komplikuoto apendicito. Buvo analizuojama ankstyvosios (iki 2 savaičių) ir vėlyvosios (virš 2 savaičių) intraoperacinės ir pooperacinės komplikacijos, pasėlių rezultatai, lovadienių skaičius bei operacijų tipas. Ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė-ž pacientai stacionarizuoti iki 48val. nuo simptomų pradţios ir II grupė-ž po 48val. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Gauti duomenys apdoroti naudojant „SPSS v23― programą. Rezultatai Tyrimui buvo atrinkti 219 pacientai, kurie sirgo/stacionarizuoti dėl komplikuoto ūminio apendicito. 132 (59,7 proc.) pacientų buvo vyrai ir 87 (39,4 proc.) pacientų buvo moterys. [...].