Miunhauzeno sindromas ir įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromas gydytojo praktikoje

Abstract

Miunhauzeno sindromas ir įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromas (smurto prieš vaikus forma) yra psichiatriniai sutrikimai. Abu sindromai pagrįsti melu apie somatinę arba psichinę ligą, sunkesniais atvejais - liga tyčia sukeliama sau arba savo vaikui. Gydytojo praktikoje tai retai sutinkami sindromai, todėl ne kiekvienas apie juos turi pakankamai žinių. Tyrimo tikslas - remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti Miunhauzeno sindromo ir Įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromo sukeliamas pasekmes pacientams ir visuomenei, paplitimą pagal amžių, lytį ir profesiją, sindromų psichopatologiją, diagnostiką bei gydymą. Literatūros paieška atlikta mokslinėse duomenų bazėse PubMed, NCBI, ResearchGate ir specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Tyrimo rezultatai. Miunhauzeno sindromas ir jo ekvivalentas pediatrijoje reikalauja daug medicininių išteklių, skiriant įvairias diagnostines procedūras, ieškant patologijos priežasties, nuolat keičiant neveiksmingą gydymą. Pacientai dėl gausybės taikomų diagnostinių procedūrų rizikuoja patirti jatrogeninę žalą, o tyčia sukeldami ligą, iš tiesų rizikuoja savo ar savo vaiko sveikata. Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai būna 30- 40 metų moterys, dirbusios ar kitokiu būdu susijusios su sveikatos priežiūros sistema, turinčios kitą gretutinį psichiatrinį sutrikimą ir galimai praeityje patyrusios prievartą ar nepriežiūrą vaikystėje. Pacientai, net ir pateikus įrodymus, nepripažįsta savo sutrikimo, atsisako konsultuotis su psichiatru ir yra linkę tiesog pasišalinti iš gydymo įstaigos ar kreiptis į kitą. Įgaliotuoju Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai yra biologinės vaiko motinos, dažnai turinčios asmenybės sutrikimą arba pačios sirgusios Miunhauzeno sindromu. [...]. Munchausen syndrome and Munchausen syndrome by proxy are psychiatric disorders, and the latter is a form of violence against children. Both syndromes are based on a lie about a somatic or mental illness, and in more severe cases, the illness is caused intentionally by patient on himself or his child. In physician practice, these are rare syndromes, so most physicians are not even aware of their existence. Munchausen syndrome and its equivalent in pediatrics require a large number of medical resources for various diagnostic procedures, finding the cause of the pathology, constantly changing ineffective treatment. Patients are at high risk of iatrogenic harm due to the multitude of diagnostic procedures used, and deliberately causing the disease actually puts their or their child’s health at risk. Individuals with Munchausen syndrome are typically women in their 30s and 40s who have worked or are otherwise involved in the health care system, have another concomitant psychiatric disorder, and may have experienced childhood abuse or neglect in the past. Unfortunately, even when providing evidence, patients do not admit their disorder, refuse to consult a psychiatrist, and tend to just leave the treatment facility and turn to another. Individuals with Munchausen syndrome by proxy are usually the biological mothers of the child, often with a personality disorder, or who have had Munchausen syndrome themselves. In public, they seem like ideal mothers to take care of their child, but in reality, children are just objects to them to meet their need. Such mothers may themselves have experienced violence or neglect in childhood. In addition, parents of these abused children tend to be passive and distanced. This disorder is dangerous for children, with mortality rates ranging from 6 to 33 percent. Because infants and young children are unable to report abuse, the most common victims of this disorder are under 3 years of age.