Etapinis gilaus dantų ėduonies gydymas

Abstract

Ėduonies ertmė- tai terminas, apibūdinantis danties kietųjų audinių demineralizacijos, kurią sukelia dantų apnašų metaboliniai pokyčiai, rezultatą. Gilus ėduonis- tai paskutinė nekomplikuoto ėduonies forma. Tokiam ėduoniui būdingi pulpos patologiniai uždegiminiai pokyčiai. Jie yra grįžtamieji, jei laiku sustabdomas patologinis procesas. Nesustabdžius proceso, netaikant remineralizuojamojo, regeneruojamojo gydymo, ėduonies ertmė gilėja, pulpos pažeidimas stiprėja, pokyčiai negrįžtamieji, randasi ėduonies komplikacija- pulpitas. Tuomet būtinas endodontinis gydymas. Taigi, gydant gilų ėduonį atsiranda problema ir kyla klausimas: ar vadovautis nustatytomis paradigmomis ir preparuoti visus demineralizuotus audinius iki sveikų audinių, neatsižvelgiant į tai, ar bus atverta pulpos kamera, ar geriau taikyti etapinį ėduonies gydymo metodą laikinai paliekant dalį determineralizuotų audinių ir stengtis išsaugoti gyvą dantį. Šios literatūros apžvalgos tikslas- įvertinti atliktus tyrimus ir stebėjimus, susijusius su etapiniu ėduonies gydymu, supažindinti praktikuojančius gydytojus su šiuo metodu ir jo privalumais.