Infekcinės kilmės viduriavimų etiologinė struktūra ir epidemiologiniai ypatumai Kauno krašte

Abstract

Pasaulyje dažniausia suaugusiųjų viduriavimų priežastis – enterotoksinė žarnyno lazdelė, vaikų – rotavirusai, Lietuvoje – šigelės ir salmonelės. Net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 50 % visų infekcinės kilmės viduriavimų sudaro neaiškios etiologijos gastroenteritai. Viduriavimai – aktuali ne tik medicininė, bet ir socialinė – ekonominė problema, nes jie sutinkami kasdien bet kurioje šalyje, kasmet nuo jų pasaulyje miršta apie 2,5 milijonų žmonių. Darbo tikslas Nustatyti etiologinę infekcinės kilmės viduriavimų struktūrą, jos kitimo tendencijas, dominuojančius ligos sukėlėjus ir epidemiologinius ypatumus Kauno krašte per 5 metų laikotarpį (1998-2002). Metodika Atlikta retrospektyvinė ūminių infekcinės kilmės viduriavimų atvejų, diagnozuotų Kauno klinikinėje infekcinėje ligoninėje suaugusiems ligoniams per 5 metų laikotarpį (1998 – 2002), 3416 ligos istorijų analizė. Ligos diagnozės sirgusiesiems buvo nustatytos remiantis klinikiniais-epidemiologiniais duomenimis bei bakteriologinių ir imunologinių kraujo ir fekalijų tyrimų rezultatais. Rezultatai Per 5 metus (1998-2002) tarp diagnozuotų 3416 infekcinės kilmės viduriavimo atvejų dominavo nenustatytos etiologijos gastroenteritai, kurie stabiliai sudarė 69,6 – 72,1% visų atvejų. Tarp 977 etiologiškai patvirtintų viduriavimų didžiausią dalį sudarė salmoneliozės (60,7%), kurių sukėlėjais visais atvejais buvo S.enteritidis ir šigeliozės (28,8%), kurių sukėlėjais buvo S.sonnei (80,7%) ir S.flexneri (12,3%). Likusią nedidelę dalį (9,5%) sudarė viduriavimai, sukelti jersinijų (4,3%), kampilobakterijų (2,2%), rotavirusų (2.0%) ir ešerichijų (1,0%). Per 1998-2002 metų laikotarpį išryškėjo salmoneliozių skaičiaus augimo (nuo 72 iki 132) ir šigeliozių skaičiaus mažėjimo (nuo 110 iki 35) tendencijos. Apie 30,5% ligonių išaiškinta nepa. [...].