Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas ir fenomenas

Abstract

Remiantis naujausios mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgiamas Volfo-Parkinsono-Vaito sindromo paplitimas, etiologiniai veiksniai, klinikinė reikšmė, diagnostikos ir gydymo galimybės. Atlikta sisteminė mokslinė apžvalga, į kurią įtrauktos 25 Volfo-Parkinsono-Vaito sindromą ir (ar) fenomeną nagrinėjančios publikacijos, atrinktos PubMed ir UpToDate mokslinėse duomenų bazėse. Volfo-Parkinsono-Vaito (VPV) sindromas yra įgimta širdies laidžiosios sistemos patologija – dažniausia kliniškai pasireiškiančios skilvelių preeksitacijos priežastis. VPV sindromui būdingas papildomas laidumo pluoštas (Kento pluoštas), tiesiogiai sujungiantis prieširdžių ir skilvelių laidžiąsias sistemas. Etiologija siejama su PRKAG2 geno mutacija. VPV sindromas gali sukelti gyvybei pavojingas būkles: prieširdžių virpėjimą ir staigią mirtį. Pagrindinis diagnostinis tyrimo metodas – elektrokardiografija (EKG), kurioje stebimi skilvelių preeksitacijos požymiai. Pagrindinis gydymo metodas – transkateterinė radiodažnuminė abliacija (TRA), indikuotina simptominiams arba asimptominiams pacientams, esant didelei staigios mirties rizikai. Wolff-Parkinson-White (WPW) syndrome – congenital electrical abnormality within the heart, being the most common reason to cause ventricular preexcitation. Patients with WPW syndrome have an additional electrical pathway, known as bundle of Kent, which conducts electrical impulses from the atria to the ventricles. Etiology is associated with mutation in the PRKAG2 gene. WPW syndrome may be a cause of life-threatening events, such as atrial fibrillation and sudden death. The diagnosis of WPW syndrome is usually determined by electrocardiography (ECG), which can show signs of ventricular preexcitation. Catheter ablation is indicated for symptomatic patients or patients with a high risk of sudden death.