Pagyvenusių asmenų gripo infekcijos ypatumai

Abstract

Įvadas. Gripas – užkrečiamoji virusinė, lašeliniu būdu per orą plintanti, epidemijas sukelianti infekcija, paprastai Šiauriniame pusrutulyje pasireiškianti šaltuoju metų laiku [1]. Gripo epidemijoms būdingas didelis sergamumas ir mirtingumas. Kasmet pasaulyje užregistruojama 3-5 mln. sunkių ligos atvejų ir 250-500 tūkst. mirčių [2,3]. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas [4]. Paprastai susirgus lengva ar vidutinio sunkumo ligos forma, pasveikstama per savaitę, tačiau esant sunkiai ligos eigai, gali išsivystyti gripo komplikacijos (vidurinės ausies uždegimas, virusinė ar bakterinė pneumonija, sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, miokarditas, perikarditas, meningoencefalitas, kt.) [5]. Pažeidžiamiausia gripo rizikos grupė yra pagyvenę žmonės [6-8]. Skaičiuojama, kad 80-90 proc. mirusių nuo gripo ar jo komplikacijų sudaro 65 metų ar vyresni asmenys, kurie užima 50-70 proc. tarp visų stacionarizuotųjų dėl gripo [9]. Didelį jų mirtingumą paskatina ne tik pats gripas ir jo komplikacijos, bet ir dėl infekcijos paūmėjusios širdies ir kraujagyslių, inkstų, kvėpavimo sistemos ir kitos lėtinės ligos [10-12]. Siekiant mažinti socialinę ir ekonominę naštą ligos padariniams įveikti, taikomos ligos profilaktikos ir valdymo priemonės. Veiksmingiausia gripo ir jo padarinių kontrolės primonė yra vakcinacija. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasmetį vyresnio amžiaus ir asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, bei su jais bendraujančiųjų skiepijimą nuo gripo [13]. [...].