Alkoholizmas ir jo gydymas
Date |
---|
1940 |
Jau labai seniai yra žinoma, kad vidutiniai alkoholio daviniai sumažina galvos ir nugaros smegenų jautrumą, o dideli paralyžuoja smegenis. Ilgesnis alkoholio vartojimas vidutiniais, nemirštamais daviniais sekelia įvairių pakitimų organizme bei įvairių susirgimų. Pagrindinis bei svarbiausias pakitimas žmogaus kūne dėl alkoholio veikimo yra nenormalus riebalų pasidalinimas. Pvz., širdies kepenų ir inkstų svoris labai padidėja dėl riebalų susitelkimo, kitaip sakant minėti organai suriebėja, o dėl to, – organizmo atsparumas prieš infekciją (antkrytį) sumažėja. Todėl alkoholikai daug sunkiau perneša infekcines ligas. kaip vidurių šiltinę, plaučių uždegimą ir kt. Nežiūrint alkoholio žalingumo žmogaus sveikatai, abstinencijos klausimas medicinoje dar nėra vienodai išspręstas. Vieni reikalauja griežtos abstinencijos, kiti alkoholį laiko reikalingu gyvenimo ir darbo džiaugsmui. Nūdien alkoholizmas labai yra išsiplatinęs, todėl susidarė ne tik mediciniška, bet ir visuomeniška problema, nes visose valstybėse didžiausios pinigų sumos prageriamos. Vokietijoje kasmet 15 milijonų centnerių geriausių javų paverčiama į alų. Tuo pat laiku šimtai tūkstančių žmonių, o ypač moterų ir vaikų neturi duonos kąsnio. Todėl kai kurios valstybės, kaip Jungt. Amerikos Valstybės, matydamos daromą alkoholizmo žalą uždraudė alkoholį, bet iš to nieko gero neišėjo. Gal daugiausia čia galėtų padėti kovojant su alkoholizmu, žmonių švietimas, įsisamoninant alkoholio žalingumą. Chroninio alkoholizmo priežastys yra sparčiai tiriamos. Kai kurie mokslininkai ko ne visus alkoholikus laiko psichopatais (89%) ir mano turint juos psichopatinį paveldėjimą. Žodžiu, alkoholis yra stiprūs nuodai nervų sistemai, todėl alkoholikai turi įvairių nervinių skausmų, panašių į raumenų ar sąnarių reumatą. [...].