Kalcio kiekio KT tyrimo vainikinėse kraujagyslėse įtaka paciento apšvitai ir KT angiografijos skenavimo apimčiai

Abstract

Įžanga Kalcio kiekio vainikinėse kraujagyslėse tyrimas – tai neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo nustatoma kardiovaskulinių įvykių rizika. Šis tyrimas rekomenduojamas simptomų nejaučiantiems vidutinės kardiovaskulinių įvykių rizikos pacientams bei mažos rizikos pacientams su šeimine kardiovaskulinių ligų anamneze [1]. Tačiau tyrimas nėra visiškai patikimas kardiovaskulinių įvykių rizikos nustatymui, kadangi jo metu neįvertinamos nekalcifikuotos aterosklerozinės plokštelės. Kalcio kiekio tyrimas taip pat dažniausiai atliekamas prieš vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą ir naudojamas skenavimo apimčiai patikslinti. Taikant abu šiuos tyrimo metodus, didėja apšvitos dozė, kuri siejama su vėžio išsivystymo rizika. Šiuo metu pradėjus taikyti apšvitos dozės mažinimo strategijas vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografijos metu gaunama apšvitos dozė, priklausomai nuo KT aparato techninių charakteristikų, gali būti ženkliai sumažinta ir tapti lygi ar net mažesnė nei gaunama kalcio kiekio tyrimo metu [2]. Šio tyrimo metu mes siekiame išsiaiškinti kalcio kiekio tyrimo įtaką paciento apšvitai ir skenavimo apimčiai tyrimą atliekant Toshiba Aquilion One aparatu.Tikslas Įvertinti, kokia yra kalcio kiekio nustatymo vainikinėse kraujagyslėse įtaka paciento apšvitai ir KT angiografijos skenavimo apimčiai. Uždaviniai 1. Apskaičiuoti ir palyginti gaunamą apšvitos dozę (DLP), taikant šiuos tyrimus: nustatant kalcio kiekį vainikinėse kraujagyslėse ir atliekant kontrastinę KT angiografiją bei KT angiografiją, kuomet kalcio kiekis nebuvo tirtas. 2. Įvertinti, kokią dalį bendros vainikinių arterijų KT angiografijos tyrimo metu gaunamos apšvitos, sudaro apšvita, gaunama nustatant kalcio kiekį vainikinėse kraujagyslėse. 3. Nustatyti, ar vainikinių arterijų KT angiografijos tyrimo metu gautos apšvitos kiekis skiriasi tarp grupių:[...].