Mažo intensyvumo aerobinių pratimų ir aerobinių bei pasipriešinimo pratimų veiksmingumas slaugomų pacientų skausmui, kvėpavimo funkcijai, nuovargiui ir gyvenimo kokybei

Abstract

Tyrimo pagrindimas. Dėl fizinės būklės blogėjimo vyresnio amžiaus žmonių, kuriems nustatytas dauginis ligotumas, gyvenimo kokybė prastėja, o tai gali paskatinti ir psichologinės būklės pablogėjimą (Nóbrega et al., 2009; Subramaniam et al., 2019). Tokiais atvejais svarbu užtikrinti tinkamą fizinį aktyvumą, nes tai gali pagerinti jų fizinę ir psichologinę būklę (Bricca et al., 2020). Fizinė veikla gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, o tam tinka aerobiniai pratimai, pasipriešinimo pratimai, tempimo pratimai (López-Torres, 2019), tačiau išlieka neaišku, kurių fizinių pratimų poveikis veiksmingesnis. Tikslas – nustatyti, kuri iš kineziterapijos programų – mažo intensyvumo aerobiniai pratimai ar aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai, taikomi kartu – veiksmingesnė slaugomų pacientų skausmui ir nuovargiui mažinti, kvėpavimo rodiklių bei gyvenimo kokybei gerinti. Metodai. Tyrime dalyvavo 20 pacientų, kurių vidutinis amžius– 74,85 ± 5,4 metų. Tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes po dešimt dalyvių: MIAP grupei taikyti mažo intensyvumo aerobiniai pratimai, APP grupei – aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai. Skaitmenine skausmo skale (SAS) vertintas patiriamas skausmas. Spirometrija vertinti kvėpavimo funkcijos rodikliai. Daugiamačiu nuovargio inventoriumi (MFI-20L) įvertintas bendras, fizinis ir protinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas ir motyvacija. Gyvenimo kokybei vertinti naudotas SF-36 klausimynas. Rezultatai. Taikant MIAP ir APP programas, reikšmingai mažėjo skausmas, fizinis nuovargis, gerėjo su fizine ir psichine sveikata susijusi gyvenimo kokybė bei kvėpavimo rodikliai (p < 0,05).Išvados. Mažo intensyvumo aerobinių pratimų programa buvo veiksmingesnė mažinant nuovargį, o aerobinių ir pasipriešinimo pratimų programa veiksmingiau pagerino kvėpavimo funkciją. Abi programos – veiksmingos, gerinant su psichine ir fizine sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei mažinant skausmą.

Background. In older people with multiple comorbidities, quality of life declines due to physical deterioration, which may also contribute to psychological deterioration (Nóbrega et al., 2009; Subramaniam et al., 2019). In such cases, it is important to ensure adequate physical activity, as it can improve their physical and psychological condition (Bricca et al., 2020). Physical activity including aerobic exercises, resistance exercises, and stretching exercises can improve the quality of life in elderly (López-Torres, 2019), but it remains unclear which physical exercises are more effective. The aim. To determine which of the physiotherapy programs - low-intensity aerobic exercises or combined aerobic and resistance exercises - are more effective in reducing pain and fatigue of nursing patients, improving respiratory indicators and quality of life. Methods. 20 patients 74.85±5.4 years of age participated in the study. Subjects were randomly divided into two groups: MIAP group - applied low-intensity aerobic exercise, APP group - aerobic and resistance exercise. Perceived pain was assessed using numerical pain scale (SAS). Respiratory function indicators were evaluated by spirometry. The multidimensional fatigue inventory (MFI-20L) assessed general, physical and mental fatigue, decreased activity and motivation. The SF-36 questionnaire was used to assess the quality of life. Results. Applying the MIAP and APP programs was significantly reduced pain, physical fatigue, improved quality of life related to physical and mental health, and respiratory indicators (p<0.05). Conclusions. A low-intensity aerobic exercise program was more effective in reducing fatigue, while an aerobic and resistance exercise program was more effective in improving respiratory function. Both programs were effective in improving mental and physical health-related quality of life and reducing pain.